EKEuropos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis šeštadienį teisino prieštaringai vertinamą savo vizitą Rusijoje ir sakė, kad Europos diplomatai palaikė ryšį su kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatais.
Europa griežtai smerkė šią savaitę Rusijos teismo paskelbtą sprendimą beveik trejiems metams įkalinti 44 metų kovotoją su korupcija ir griežtus veiksmus prieš protestuojančius A. Navalno šalininkus. Pastarosiomis savaitėmis Rusijoje buvo areštuota per 10 tūkst. žmonių.
Kilus pasipiktinimui dėl elgesio su A. Navalnu ir protestuotojais, J. Borrellio vizitą ES narės įvertino prieštaringai, bet buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras tvirtino, kad dialogą su Rusija reikia palaikyti.
„Diplomatiniai kanalai turi likti atviri, ne tik krizėms ar incidentams deeskaluoti, bet ir tiesioginiam bendravimui, griežtiems ir atviriems signalams perduoti, juo labiau, kai santykiai toli gražu nėra patenkinami“, – sakė jis.
Tačiau šiai strategijai išbandymu tapo Maskvos sprendimas jo vizito metu išsiųsti Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos diplomatų, vos kelios valandos po J. Borrellio susitikimo su rusų užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad diplomatams buvo pareikštas protestas dėl Švedijos ir Lenkijos generalinių konsulatų Sankt Peterburge ir Vokietijos ambasados Maskvoje diplomatinių darbuotojų dalyvavimo sausio 23-iąją vykusiuose A. Navalno šalininkų protestuose. Šios ES narės tvirtina, kad sprendimas yra visiškai nepagrįstas.
J. Borrellis sakė, kad vasario 22 dieną detaliai informuos apie savo vizitą 27 ES valstybių užsienio reikalų ministrus ir kad ES lyderiai įtemptus santykius su Maskva aptars per viršūnių susitikimą kovo mėnesį.
Pareiškime sakoma, kad ES diplomatai per dvi dienas trukusį vizitą „palaikė kontaktus“ su A. Navalno advokatais, bet daugiau detalių nepateikiama, apie galimas naujas sankcijas Rusijai neužsimenama.
J. Borrellis taip pat apsilankė vietoje Maskvoje, kur prieš šešerius metus buvo nužudytas opozicijos politikas Borisas Nemcovas, sakoma pareiškime.
Po vasario 4–6 dienomis įvykusio vizito paskelbtame pareiškime sakoma, kad J. Borrellis su S. Lavrovu aptarė „daugelį užsienio politikos klausimų, įskaitant Rusijos veiksmus Ukrainoje, būtinybę gerbti baltarusių demokratinį pasirinkimą, kitus konfliktus kaimyninėse valstybėse“.
J. Borrellis akcentavo bendradarbiavimą, pagarbą valstybių teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, išreiškė didelį ES susirūpinimą žmogaus teisų padėties pablogėjimu Rusijoje, sakoma pareiškime.
Vizito metu jis taip pat pakartojo, jog ES tikisi, kad „nedelsiant ir be sąlygų“ bus paleisti A. Navalnas ir per pastarojo meto demonstracijas sulaikyti asmenys.
Vizito metu taip pat buvo aptarti bendradarbiavimas dėl susitarimo Irano branduolinės programos klausimu, taikos proceso Artimuosiuose Rytuose.
J. Borrellis ir S. Lavrovas kalbėjo apie galimą bendradarbiavimą tokiose srityse kaip tyrimai ir inovacijos, klimato kaita, sveikatos apsauga.
Pareiškime nurodoma, kad ES diplomatijos vadovas taip pat susitiko su Rusijos pilietinės visuomenės organizacijų atstovais.
Estų kritikos strėlės
Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pasmerkė Europos Sąjungos diplomatijos vadovo J. Borrellio vizitą Maskvoje ir pažymėjo, kad vizito laikas buvo parinktas nevykusiai.
Estų ministrė taip pat norėtų artimiausiu metu susitikti su J. Borrelliu ir aptarti jo apsilankymo Maskvoje rezultatus.
„Vizito laikas nevykęs. Dar prieš vizitą kalbėjau, kad viena išankstinių šio vizito sąlygų turi būti galimybė susitikti su A. Navalnu. Vasario 2-ąją pasmerkiau Rusijos teismo paskelbtą įkalinimo nuosprendį A. Navalnui ir, kaip kiti Europos ir JAV lyderiai, pareikalavau jį nedelsiant paleisti. Deja, A. Navalnas tebėra kalėjime, jam jau inkriminuojamas naujas „nusikaltimas“. Reikėjo būnant ten bent jau pabandyti susitikti su A. Navalno žmona arba, jei tai buvo neįmanoma, su A. Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) atstovu“, – pažymėjo E.-M. Liimets.
Jos nuomone, J. Borrellis per bendrą su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu spaudos konferenciją turėjo pabrėžti, kad ES valstybės narės pareikalavo paskelbti Rusijai sankcijas už plataus masto sisteminius žmogaus teisių pažeidimus.
Tarp tokių sankcijų pareikalavusių valstybių yra Estija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
