BNS fotoEuropos Sąjungai (ES) ir Didžiajai Britanijai nepavyko susitarti dėl žvejybos kvotų nuo kitų metų, o tai reiškia, kad kol kas bus taikomos laikinosios kvotos.
„Deja, nepaisant visų mūsų pastangų pasiekti susitarimą laiku, konsultacijos su JK dėl žvejybos limitų 2022 metais tebevyksta“, – spaudos konferencijoje pareiškė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.
Pasak jo, ES žvejybos ministrai patvirtino kvotas žvejybai ES vandenyse, apimančiuose Viduržemio jūrą, rytų Atlanto vandenyną, Šiaurės ir Juodąją jūrą, nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Visgi Briuselis ir Londonas vis dar nesutaria, kaip dalytis žuvų ištekliais vandenyse, kuriuose žvejoja ir ES, ir JK traleriai, o tai atspindi platesnę įtampą ES ir JK santykiuose, kilusią, kai Didžioji Britanija išstojo iš bloko prieš beveik dvejus metus.
„Nepasiekėme susitarimo su JK. Išliekame nusiteikę optimistiškai ir tikimės, kad jį pavyks pasiekti iki gruodžio 20 dienos“, – pridūrė Slovėnijos žvejybos ministras Jože Podgoršekas.
Pasak jo, „laikinosios kvotos“ su JK dėl bendrų žvejybos išteklių galios tol, kol bus sudarytas naujas susitarimas.
Tuo tarpu V. Sinkevičius pažymėjo, kad taikomas „nenumatyto atvejo pasiūlymas“ dėl bendrų žvejybos išteklių galios pirmuosius tris 2022 metų mėnesius, kvotas nustatant proporcingai 2021 metais galiojusiems žvejybos limitams, atsižvelgiant į sezoninės žvejybos poreikį.
Žvejybos leidimai
J. Podgoršekas atstovauja Slovėnijai, kuri netrukus baigs pirmininkavimą ES Tarybai. Nuo sausio 1-osios pirmininkavimą rotacijos principu perims Prancūzija, kuri užima tvirtą poziciją Didžiosios Britanijos atžvilgiu diskusijose dėl žvejybos bei dėl kitų po „Brexito“ kilusių ginčų.
Didžioji Britanija, spaudžiama ES, o prancūzų žvejams grasinant blokuoti importą iš Didžiosios Britanijos, laipsniškai išduoda dešimtis licencijų prancūzų žvejybos laivams žvejoti jos vandenyse bei prie Džersio ir Gernsio Normandijos salų Lamanšo sąsiauryje.
Šis klausimas kartu su atskira kvotų problema buvo aptartas, tačiau nevisiškai išspręstas Briuselio ir Londono pasirašytame prekybos ir bendradarbiavimo susitarime, turėjusiame apibrėžti santykius po „Brexit“.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as, atvykęs į dar vieną susitikimą Briuselyje, pranešė kolegoms iš ES, kad prancūzų žvejai gavo „1 tūkst. licencijų iš šiek tiek daugiau nei 1,1 tūkst. bendro paraiškų skaičiaus“.
Tai, anot jo, lėmė „spaudimas, kurį darėme – mes, Prancūzija, ir visa Europos Sąjunga“.
Jis pridūrė, kad liko nepatenkintos 80 paraiškos dėl leidimų.
Kiekvienais metais ES nustato žvejybos kvotas, siekdama subalansuoti ekonominį pragyvenimo šaltinį ir teisingą žuvų išteklių paskirstymą bei tvarumą.
Derybose dalyvauja ES nepriklausanti Norvegija, o dabar ir Didžioji Britanija.
Praėjusį penktadienį ES, Norvegija ir Didžioji Britanija pasiekė susitarimą dėl šešių žuvų rūšių išteklių žvejybos limitų Šiaurės jūroje, bet ne dėl žvejybos ES ir Didžiosios Britanijos laivais kitose vietose.
Tuo tarpu kalbant apie ES viduje sutartus žvejybos apribojimus, nevyriausybinės organizacijos, pasisakančios prieš pernelyg didelę žvejybą, apgailestavo dėl nustatytų kvotų, vertindamos jas kaip netvarias.
ES žvejybos ministrai „nusprendė toliau pereikvoti daugiau nei trečdalį išteklių, nepaisydami mokslo ir ES teisės“, – sakoma organizacijų „Our Fish“ ir „Seas at Risk“ bendrame pareiškime.
Jos taip pat teigia, kad laikini susitarimai dėl ES ir JK bendrų išteklių žvejybos limitų kelia „didelę riziką“ ir yra „neskaidrūs“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
