YouTubePirmadienį Europos Sąjunga (ES) surengė viršūnių susitikimą su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių lyderiais, tikėdamasi atgaivinti įtemptus santykius, nepaisant nesutarimų dėl prekybos ir Rusijos invazijos į Ukrainą.
Tai trečiasis Briuselio bei Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) aukščiausiojo lygio susitikimas, tačiau tik pirmasis nuo 2015 m., glaudesniems ryšiams trukdo kai kurios problemos.
„Mums reikia, kad mūsų artimi draugai būtų mūsų pusėje šiais nežinomybės kupinais laikais“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pasveikinusi Brazilijos prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą.
ES ir CELAC lyderiams susirinkus Briuselyje, diplomatai siekė susitarti dėl galutinio komunikato formuluotės – Europa spaudžia užimti griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu. Tačiau 33 Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalys neturi sutartos pozicijos dėl karo Ukrainoje, o kai kurios norėtų išsaugoti ryšius su Rusija arba siekti kompromisinio taikos susitarimo.
Kai kurie CELAC delegatai siekia įgyvendinti 2019 m. ES ir Pietų Amerikos prekybos bloko „Mercosur“, į kurį įeina Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, prekybos susitarimą, įstrigusį dėl Europos susirūpinimo miškų naikinimu ir konkurencija žemės ūkio srityje. Praėjus trejiems metams po susitarimo, liberalizavusio ES ir šių šalių prekybą, kelios Europos valstybės jo dar neratifikavo.
Kai kurios valstybės tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikimas, vykstantis Ispanijai pirmininkaujant ES, suteiks naują postūmį „Mercosur“ susitarimui. Vis dėlto abiejų blokų diplomatai aiškiai pasakė, kad pirmadienio derybos yra diskusijų arena ir jokio proveržio prekybos srityje nesitikima.
Kairysis Brazilijos prezidentas I. Lula da Silva pateikia savo šalį kaip „neutralią“ Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu ir prieštarauja Europos pastangoms susieti „Mercosur“ prekybos paktą su taisyklėmis prieš miškų naikinimą.
Europa nori, kad 33 CELAC šalys pasirašytų Ukrainą remiantį ir Rusijos veiksmus smerkiantį pareiškimą, Maskvai jau 16 mėnesių tęsiant plataus masto invaziją. Tačiau Brazilija aiškina, kad dėl karo atsakingas ir Kyjivas, ir Maskva, o Kuba ir Venesuela išlieka tradicinėmis Rusijos sąjungininkėmis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į įvairius aukščiausiojo lygio susitikimus, įskaitant Arabų lygos, Afrikos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G7), tačiau jam nebuvo leista kreiptis į ES ir CELAC susitikimo dalyvius.
Prieš derybas delegatai nesutarė dėl kalbos apie konfliktą ir neišėjo iš aklavietės dėl reikalavimo, kad Europa prisiimtų atsakomybę už prekybą vergais.
