ScanpixEuropos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų šalių lyderiams antradienį nepavyko susitarti dėl pareiškimo, kuriuo Rusija būtų pasmerkta dėl karo Ukrainoje, ir tai pademonstravo nesutarimus dėl šios krizės.
Po ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijos (CELAC) viršūnių susitikimo paskelbtame bendrame komunikate reiškiamas didelis susirūpinimas konfliktu, bet Rusija neminima.
„Negalime šio Europos Sąjungos ir CELAC viršūnių susitikimo versti susitikimu dėl Ukrainos“, – baigiamojoje spaudos konferencijoje sakė CELAC pirmininkaujantis Sent Vinsento ir Grenadinų premjeras Ralphas Gonsalvesas.
„Tačiau Ukraina neabejotinai yra labai svarbus klausimas Europai ir pasauliui, [kaip] ir kiti konfliktai“, – sakė jis.
Net ir tokią poziciją, priimtą pirmame po aštuonerių metų pertraukos surengtame abiejų blokų viršūnių susitikime, atmetė viena iš maždaug 60 dalyvavusių šalių – kaip manoma, Nikaragva.
Prieš derybas tokie Europos lyderiai kaip Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis kalbėjo, jog būtų gėda, jei lyderiai aiškiai nepasakytų, kad dėl kruviniausio pastarųjų dešimtmečių karo Europoje kalta Rusijos agresija.
Viršūnių susitikimo šeimininkas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, sakė, kad Europa visuomet kartos esanti pasiryžusi ginti Ukrainą nuo Rusijos agresijos.
„Jei pažvelgtumėte į šią deklaraciją, (...) apie tą situaciją kalba virtinė dalykų“, – sakė jis.
Tačiau žodžio „Rusija“ komunikate nėra.
„Lambada nuogam“
R. Gonsalvesas vaizdingomis formuluotėmis atmetė susirūpinimą tuo, kad nebuvo paminėta Rusija.
„Vėl patvirtinamos pozicijos, padedama varnelė. Tai nereiškia, kad reikia eiti ir nuogam šokti lambadą kaskart, kai iškeliama kokia nors tema. Kalbos apie tai ten yra, nežinau, ką turėtume dar padaryti, – sakė jis. – Neabejotinai esame susirūpinę. Europa susirūpinusi dėl Ukrainos. Mums susirūpinimą dėl Ukrainos, be kitų dalykų, keltų baisios (...) į konfliktą įtrauktų žmonių kančios.“
R. Gonsalvesas pabrėžė, kad šias kančias kelia ne vien karas, bet ir dėl jo Vakarų paskelbtos ekonominės sankcijos.
„Mes atsakingi žmonės, viską užrašome žodžiais. Nereikia visko dramatizuoti“, – pridūrė jis.
Diplomatai sakė, kad Nikaragva, Kuba ir Venesuela nepritarė formuluotėms, kuriomis būtų kritikuojama Rusija, o kai kurios kitos šalys – nors sutiko paremti Ukrainos suverenumą – pabrėžė, kad kitos krizės ir konfliktai taip pat nusipelno pasaulio dėmesio.
Pareiškime reiškiamas didelis susirūpinimas konflikto poveikiu Ukrainai ir pasaulio ekonomikai, patvirtinama „būtinybė gerbti visų šalių suverenumą, politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą“.
Lotynų Amerikos lyderiai į viršūnių susitikimą atvyko tikėdamiesi padaryti pažangą dėl įstrigusio prekybos su ES susitarimo, o Karibų lyderiai norėjo aptarti reparacijų už Europos kolonializmą ir taikytą vergiją klausimą.
Lyderiai pripažino, kad CELAC kėlė reparacijų klausimą, ir sakė, kad „labai apgailestauja dėl neapsakomų kančių, kurias milijonai vyrų, moterų ir vaikų patyrė dėl transatlantinės prekybos vergais, (...) nusikaltimo žmoniškumui“.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen po viršūnių susitikimo sakė, jog yra įsitikinusi, kad derybose dėl ES ir MERCOSUR – Argentinos, Brazilijos, Uruguvajaus ir Paragvajaus bloko – susitarimo įgyvendinimo artimiausiais mėnesiais bus pasiekta sėkmė.
Airijos premjeras Leo Varadkaras sakė, kad pirmadienį derybos užtruko iki vėlumos ir kad CELAC šalys iškėlė pagrįstų klausimų dėl kitų karų ir krizių, nepatraukusių Briuselio dėmesio taip, kaip Ukraina.
„Tačiau nereikia piktu už pikta atmokėti. Tai, ką Rusija daro Ukrainoje, yra blogai, ir labai svarbu, kad čia tai aiškiai pasakytume“, – pabrėžė jis.
Užmiršti karai?
Pirmadienį prasidedant viršūnių susitikimui R. Gonsalvesas sakė, kad Europos dėmesio taip pat nusipelno krizė Haityje, palestiniečių kova už valstybingumą ir įvairūs karai Afrikoje.
Lyderiams susirinkus Briuselyje, Rusija atsisakė pratęsti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra. Jungtinės Tautos įspėjo, kad už tai mokės milijonai skurdžiausių planetos gyventojų.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis kalbėjo tiesiai ir teigė, kad šalys, kažkada kentėjusios dėl Europos kolonializmo, turėtų pripažinti, kad Rusija dabar kelia imperialistinę grėsmę.
„Čia, Europoje, sunku įsivaizduoti, bet Lotynų Amerikoje Rusija vaizduojama kaip taiki šalis, kurią puola NATO“, – sakė jis.
„Aš pasakyčiau, kad savo agresyvia politika Rusija vykdo kolonijinę politiką, tai kolonijinė imperija“, – sakė M. Morawieckis.
