UnsplashEuropos Sąjunga ketvirtadienį pristatė atnaujintas taisykles, kuriomis sieks griežčiau kovoti su dezinformacija, skleidžiama „Facebook“, „Google“, „Twitter“ ir kitose socialiniuose tinkluose.
Nauja 2018 metais įvesto praktikos kodekso versija skirta paskatinti platformas sparčiau ir sistemingiau šalinti melagingą reklamą, bausti dezinformaciją skleidžiančias paskyras ir nuodugniau tikrinti faktus publikacijose.
Kodeksas, su kuriuo prieš pristatymą susipažino naujienų agentūra AFP, išlieka savanoriškas.
Kodeksą pasirašė 34 subjektai, tarp kurių yra kai kurios didžiausios socialinės žiniasklaidos bendrovės, tokios kaip „Facebook“ patronuojančioji bendrovė „Meta“, „Twitter“, „Microsoft“ ir „TikTok“, taip pat stambios reklamos korporacijos.
Visos jos prisidėjo rengiant atnaujintą kodeksą kartu su faktų tikrinimo ir žiniasklaidos priežiūros organizacijomis, tokiomis kaip „Žurnalistai be sienų“ (RSF).
Ketvirtadienį kodeksą pristatė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja vertybių ir skaidrumo klausimais Vera Jourova ir vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).
„Šis naujas kovos su dezinformacija kodeksas pasirodo, kai dezinformacija naudojama kaip vienas Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ginklų ir apskritai platesnio pobūdžio išpuoliuose prieš demokratiją“, – sakė V. Jourova.
„Dabar įsipareigojimai mažinti internetinės dezinformacijos poveikį daug solidesni, o priemonės, skirtos įvertinti, kaip jie vykdomi visose ES šalyse ir visų jos kalbų erdvėje, daug patikimesnės. Naudotojai taip pat turės geresnių priemonių pažymėti dezinformaciją ir suvokti, kas jiems rodoma, – pridūrė ji. – Naujasis kodeksas taip pat sumažins finansines paskatas skleisti dezinformaciją ir sudarys sąlygas mokslininkams lengviau susipažinti su platformų duomenimis.“
„Nė vieno euro iš dezinformacijos skleidimo“
Naujasis taisyklių rinkinys apima apie 40 įsipareigojimų – maždaug dvigubai daugiau nei ankstesnėje versijoje – taip pat kriterijus, leidžiančius įvertinti, kaip šių įsipareigojimų laikomasi.
Ankstesnis tekstas buvo grindžiamas savireguliacija, o naujasis įpareigoja didžiausias platformas – tas, kurios ES turi ne mažiau kaip 45 mln. vartotojų – laikytis teisiškai privalomų priemonių, nustatytų bloko Skaitmeninių paslaugų akte (DSA).
Iki galo dar nepatvirtintas DSA reikalauja, kad stambios interneto bendrovės mažintų su dezinformacija susijusią riziką. Antraip bendrovėms grėstų baudos, galinčios siekti net iki 6 proc. jų pasaulinės apyvartos.
Įsipareigodamos vadovautis kodeksu, tokios įmonėms galėtų parodyti, kad imasi DSA reikalaujamų „rizikos mažinimo“ priemonių.
Viena pagrindinių kodekso naujovių – ketinimas neleisti reklamos platformoms gauti pajamų iš skelbimų, publikuojamų dezinformaciją skleidžiančiose svetainėse.
„Platformos neturėtų gauti nė vieno euro iš dezinformacijos skleidimo“, – nurodė Th. Bretonas.
„Nuo „Brexito“ iki Rusijos karo Ukrainoje: pastaraisiais metais gerai žinomi socialiniai tinklai leido nevaržomai skleisti dezinformaciją ir destabilizacijos strategijas, net iš to pelnydamiesi“, – pridūrė eurokomisaras.
Nuodugnesnis faktų tikrinimas
Reklamą skelbiančios platformos – tokios kaip „Google“ patronuojančioji bendrovė „Alphabet“, kurios platforma „YouTube“ kas mėnesį naudojasi beveik ketvirtadalis planetos gyventojų – įsipareigoja blokuoti konspiracinio turinio skelbimus ir tikrinti jų šaltinius.
Bendrovės taip pat įsipareigoja aktyviai kovoti su dezinformacija grindžiama reklama.
Kodeksą pasirašiusios kompanijos turi suteikti vartotojams įrankių, leidžiančių nustatyti ir pranešti apie melagingą ar klaidinančią informaciją. Be to, jos turės glaudžiau bendradarbiauti su faktų tikrintojais visomis ES kalbomis. Tikrintojams taip pat bus tiekiama papildoma parama – visų pirma, galimybė naudotis apibendrintais anoniminiais duomenimis.
Skirtingai nuo neteisėto turinio, dezinformacija nebus iš karto ištrinama dėl saviraiškos laisvės principo.
Naudotojai bus raginami susipažinti su patikimos informacijos šaltinais, ypač atitinkančiais Pasitikėjimo žurnalistika iniciatyvos nustatytas normas. Šio projekto partneriai yra RSF ir AFP.
Platformos taip pat įsipareigoja užtikrinti didesnį politinės reklamos skaidrumą, aiškiai identifikuoti ją kaip tokią ir informuoti vartotojus, kodėl šis turinys skirtas būtent jiems.
Pasirašiusios šalys įsipareigoja kovoti su netikromis paskyromis ir dezinformacijos platinimu per botus, taip pat su tapatybės vagystėmis ir kenkėjiškais vaizdo įrašais, sukurtais pasitelkiant vadinamąją „deepfake“ technologiją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
