UnsplashEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pateikė bendrą iniciatyvą dėl sankcijų už rimtus žmogaus teisių pažeidimus pasaulyje.
„Turime ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves. Seniai metas patvirtinti ES sankcijų režimą, numatantį kaltininkų atsakomybę už piktnaudžiavimą ir žmogaus teisių pažeidimus. Tikimės, kad ES Taryba parodys savo ryžtą palaikyti Europos Komisiją siekiant šio tikslo, priimdama mūsų pasiūlymą“, – sakė U. Von der Leyen.
Pasak J. Borrellio, „žmogaus teisės puolamos visame pasaulyje“. „Naujas ES pasaulinių sankcijų režimas žmogaus teisių srityje bus veiksminga priemonė patraukti atsakomybėn kaltuosius už rimtus žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje. Tai galimybė Europai ne tik ginti savo vertybes, bet ir veikti“, – sakė ES diplomatijos vadovas, cituojamas Europos Komisijos komunikate.
J. Borrellis socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat nurodė: „Šie teisės aktai bus svarstomi valstybių narių [ES] Taryboje. Juos priėmus bus suformuotas naujas pasaulinis ES sankcijų režimas žmogaus teisių srityje.“ Europos Komisijos komunikate pažymima, kad naujasis pasaulinis ES sankcijų režimas žmogaus teisių srityje užtikrins Bendrijai didelį lankstumą imtis veiksmų prieš tuos, kam tenka atsakomybė už rimtus žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje, nepriklausomai nuo to, kur jie įvykdomi ir kas yra kaltininkai.
Manoma, kad tarp baudžiamųjų priemonių bus turto įšaldymas ir draudimas atvykti į ES. Kalbant apie pastarąją priemonę, bendras siūlymas numato, kad Europos Komisijai pirmą kartą bus suteikti įgaliojimai prižiūrėti, kaip laikomasi kelionių draudimo, nurodoma komunikate.
Taip pat pažymima, kad naujas režimas nepakeis tam tikrų šalių, pavyzdžiui, Sirijos, Baltarusijos ar Venesuelos, atžvilgiu jau taikomų sankcijų režimų, taip pat numatančių baudžiamąsias priemones už žmogaus teisių pažeidimus.
Patvirtinus naują režimą, ES tikriausiai galės skelbti sankcijas ne konsensuso principu, o kvalifikuota balsų dauguma. Tai padėtų išvengti situacijų, panašių į susiklosčiusią šį rudenį, kai Kipras ilgą laką blokavo sankcijas Baltarusijai, reikalaudamas imtis panašių priemonių prieš Turkiją, su kuria Nikosija nesutaria dėl gamtinių dujų žvalgymo Viduržemio jūros rytuose. Taip pat atskiros ES narės negalėtų trukdyti skelbti sankcijas šalims, kuriose jos turi ypatingų interesų.
Europos Komisijos vicepirmininkas Marošas Šefčovičius, spaudos konferencijoje aiškindamas šį principą, pasirėmė Lisabonos sutarties straipsniu. „Jeigu ES Taryba vienbalsiai priims kažkokį Europos Komisijos pasiūlymą ir nuspręs, kad ateityje tuo klausimu bus balsuojama taikant kvalifikuotos balsų daugumos principą, tai bus įmanoma“, – sakė jis.
M. Šefčovičiaus sakė, kad naujas Europos Komisijos pasiūlymas bus išnagrinėtas ES Tarybos, o J. Borrellis „padarys viską, kad šis pasaulinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas įsigaliotų kiek įmanoma greičiau“. „Nes tai atitinka mūsų vertybes ir mūsų atsidavimą joms. Norime jas remti ir turime turėti priemonių, jeigu jų prireiktų“, – kalbėjo EK vicepirmininkas.
„Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) žurnalistas Rikardas Jozwiakas tviteryje komentuodamas šią iniciatyvą nurodė, kad ES Taryba gali patvirtinti šį režimą iki metų pabaigos, nes visos valstybės narės dar pernai politiškai „uždegė žalią šviesą“ tokioms sankcijoms.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
