Meniu
Prenumerata

sekmadienis, balandžio 21 d.


EUROPOS VADOVŲ TARYBA
ES lyderiai derėsis dėl vieningesnės ES gynybos politikos ir papildomos paramos Ukrainai
IQ
Scanpix
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles`as Michelis.

Ketvirtadienį šalių lyderiai Briuselyje nagrinės planus, kaip galėtų didinti Europos gynybos pajėgumus ir kaip radikaliai padidinti karinę ir finansinę paramą Ukrainai.

Kaip rašo dienraštis „The Guardian“, vieno diplomato teigimu, dėl karo Ukrainoje, kurį paskatino naujas „skubos ir neatidėliotinumo jausmas“, retorika Maskvos atžvilgiu pastarosiomis dienomis ypač sugriežtėjo.

Tikimasi, kad ketvirtadienį ministrai pirmininkai taip pat nagrinės ginčytinus planus konfiskuoti milijardus eurų palūkanų už įšaldytą Rusijos turtą ir didžiąją pinigų dalį nusiųsti Ukrainai.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'as Michelis laiške vadovams prieš susitikimą pareiškė: „Dabar, kai susiduriame su didžiausia saugumo grėsme nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, pats laikas imtis radikalių ir konkrečių veiksmų, kad būtume pasirengę gynybai ir ES ekonomikai suteiktume karinį pagrindą“.

Tokios formuluotės atspindi didėjantį suvokimą, kad ES turi sustiprinti savo kampaniją, siekdama padėti Ukrainai laimėti karą ir užsitikrinti ilgalaikį gynybinį pajėgumą. Tačiau ja taip pat siekiama paruošti Europos visuomenę dideliems finansiniams gynybos reikalavimams, įskaitant bendrą ginklų pirkimą.

Perspėdamas, kad europiečiai „susiduria su lemiamu momentu“, M. Michelis teigė, kad pagrindinė ES vadovų užduotis – „skubiai suteikti karinę pagalbą Ukrainai“, remiantis neseniai Čekijos, kuri vos per tris savaites užsienio rinkose sugebėjo įsigyti 300 000 artilerijos sviedinių, iniciatyva.

Vienas aukšto rango šaltinis „The Guardian“ teigė, kad ši parama turėtų būti pristatyti per kelias savaites, tačiau ilgesniam laikui Europai reikia sukurti gynybos politiką. „Pastaruosius penkerius ar dešimt metų buvo kalbama tik apie gynybos biudžeto mažinimą. Kiekvienais metais; dabar tai pasikeitė“, – sakė šaltinis britų dienraščiui.

Ketvirtadienį vadovai taip pat aptars gynybos obligacijų idėją, kurią kai kurie, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, iškėlė kaip priemonę finansuoti didesnes investicijas į gynybą.

Rytų šalys, pavyzdžiui, Estija, pritaria gynybos obligacijų naudojimui, o taupios valstybės, įskaitant Nyderlandus ir Suomiją, nepritaria bendros ES skolos idėjai, dėl kurios mokesčių mokėtojai dešimtmečius būtų priversti mokėti mokesčius.

Alternatyvos – didinti mokesčius arba mažinti viešąsias paslaugas, kad būtų galima finansuoti gynybą – daugumai yra nepriimtinos. Tačiau vienas diplomatas iškėlė galimybę įpareigoti kiekvieną šalį skirti ES gynybai 2 proc. savo šalies BVP. Jie teigė, kad taip būtų surinkta iki 80 mlrd. eurų.

2024 03 21 09:43
Spausdinti