Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, gegužės 30 d.


ES PAGALBOS PAKETAS UKRAINAI IR VENGRIJA
ES lyderiai stos į akistatą su V. Orbanu dėl paramos Ukrainai
BNS
Scanpix
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susirems su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, grasinančiu vetuoti didžiulį pagalbos paketą ir derybų dėl Ukrainos narystės bloke pradžią.

Svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje, kuris, kaip baiminasi diplomatai, gali užsitęsti ilgiau nei planuotas dvi dienas, prasideda didėjant nuogąstavimams dėl Vakarų paramos Ukrainai beveik dvejus metus trunkančiame Rusijos pradėtame kare.

Kyjivas desperatiškai siekia pagerinti padėtį po to, kai prezidentui Volodymyrui Zelenskiui Vašingtone nepavyko įtikinti respublikonų įstatymų leidėjų, blokuojančių Jungtinių Valstijų paramą.

Tačiau V. Orbanas – artimiausias Rusijos sąjungininkas ES – trukdo Ukrainai gauti 50 mlrd. eurų finansinę pagalbą ir paspartinti siekiamą prisijungimą prie bloko.

Kritikai kaltina Vengrijos lyderį, kad jis laiko Kyjivą įkaitu, siekdamas priversti Briuselį atblokuoti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl ginčo teisinės valstybės klausimu.

Trečiadienį ES vykdomoji institucija – Europos Komisija – sutiko atblokuoti 10,2 mlrd. eurų šių pinigų.

Tačiau 21 mlrd. eurų V. Orbanas vis dar negali gauti ir išlieka neaišku, ar europiečių žingsnis padės išvengti nereikalingo ginčo aukščiausiojo lygio susitikime.

Dešiniųjų pažiūrų veteranas perspėjo, kad pradėti stojimo derybas su Ukraina būtų baisi klaida ir kad jis nenusileis.

Tačiau V. Zelenskis paprieštaravo, sakydamas, kad V. Orbanas neturi jokios priežasties trukdyti Kyjivui siekti narystės ES, ir teigė, kad jo šalis negali įveikti Rusijos be didesnės Vakarų paramos.

Dėl šio nesutarimo Briuselyje teks valandų valandas derėtis, kitiems lyderiams galvojant, kaip pasiekti, kad V. Orbanas nusileistų.

Optimizmo mažai

„Po pokalbio su Viktoru Orbanu šiais klausimais nesu labai optimistiškai nusiteikusi“, – susitikimo išvakarėse sakė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.

Baltijos šalies lyderė teigė, jog daugiausia dėmesio reikia skirti tam, kad būtų įgyvendintas „planas A“, o ne tam, kad kitos 26 ES šalys ieškotų pinigų Kyjivui.

„Jei tai absoliučiai neįmanoma, jei mes čia būsime sėdėję jau labai daug dienų, o artės Kalėdos, gal net Naujieji metai, tada ir galvosime apie „planą B“, – sakė ji.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Charles'is Michelis, kurio užduotis – sutelkti lyderius siekti bendrų sprendimų, tvirtino, jog „dieną ir naktį“ dirbama, kad būtų pasiektas susitarimas.

„Mums, kaip Europai, svarbiausia yra veiksmingai remti Ukrainą, negaliu sutikti su jokia apatijos ar nuovargio nuotaika“, – teigė naujai išrinktas Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

„Kalbame ne tik apie Ukrainą, karą ir Rusijos agresiją, bet ir apie mūsų ateitį“, – sakė D. Tuskas, pats buvęs EVT pirmininkas.

D. Tusko kolega iš Nyderlandų Markas Rutte pritarė, kad „gyvybiškai svarbu susitarti dėl 50 mlrd. Ukrainai“.

„Jie kovoja vietoje mūsų. Ir [susitarimas] turi būti šią savaitę. Todėl nenuilstamai dirbsiu su visais savo kolegomis, kad jis būtų priimtas“, – teigė jis.

Be pinigų, skirtų Ukrainos biudžetui ateinančius ketverius metus paremti, ir Kyjivo vilčių įstoti į ES, apie narystę taip pat svajoja Moldova ir Sakartvelas – dvi kitos buvusios sovietinės valstybės, kurioms Maskva kelia grėsmę.

Moldova tikisi, kad šalių lyderiai leis jai pradėti derybas dėl narystės, o Sakartvelas siekia žengti dar vieną žingsnį ir tapti oficialia šalimi kandidate.

Net jei Ukrainai ir Moldovai bus leista pradėti derybas, stojimo į ES procesui reikės ilgus metus, jei ne dešimtmečius, trunkančių esminių reformų įgyvendinimo.

2023 12 14 09:29
Spausdinti