YouTubePraėjus dienai po to, kai Europos Sąjungos lyderiai pažadėjo neabejotiną paramą Ukrainai, penktadienį jie susidurs su dar vienu iššūkiu – įsipareigojimais dėl to, kaip ir kada ją ir kitas valstybes priimti į bloką.
Nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios praėjusių metų vasarį ES valstybės narės teigė, kad pasibaigus karui Ukrainoje jos tvirtai sieks ilgalaikės vienybės, kuri galiausiai leistų Kyjivui tapti Bendrijos nariu.
Kol kas neaišku, kada tai įvyks.
Penktadienį Ispanijos mieste Granadoje vyks neformalus ES šalių lyderių susitikimas, kurio metu, be kita ko, bus vertinamos ES plėtros galimybės. Prie bloko prisijungti tikisi ne tik Ukraina, bet ir kelios Vakarų Balkanų šalys bei Moldova.
Kvietime į susitikimą, rengiamą kitą dieną po platesnės Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimo, Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'is Michelis kelė esminius klausimus apie vienybę ir bendrą sprendimų priėmimą.
Dabartinėms narėms tai jau pasirodė pakankamai sudėtinga, ypač atsižvelgiant į dešimtmečių senumo taisykles, kurios vis dar galioja ir kurios buvo sukurtos dešimčiai glaudžiai tarpusavyje susijusių šalių.
Kai kurios ES valstybės narės jau dabar sunkiai priima idėją, kad prie Bendrijos prisijungs dar kelios šalys, kurių finansinė padėtis yra daug blogesnė nei beveik visų dabartinių bloko narių.
Anot Ch. Michelio, naujos valstybės prie ES turėtų prisijungti iki 2030-ųjų. Praėjusį mėnesį Serbijos, Kosovo, Bosnijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Albanijos prezidentai taip pat pritarė šiai Ch. Michelio idėjai dėl plėtros.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad narystė ES priklauso nuo stojimo sąlygų įvykdymo. Anot jos, narystės tempą turėtų lemti šių šalių pažanga derinant savo įstatymus su ES taisyklėmis ir standartais, o ne savavališkai nustatytas terminas. Kai kuriais atvejais biurokratinis derinimas su tūkstančiais ES taisyklių gali užtrukti daugiau nei pusę dešimtmečio.
Pernai birželį Ukrainai ir Moldovai buvo oficialiai suteiktas ES kandidačių statusas – tai buvo neįprastai greitas sprendimas Bendrijai ir jos lėtam požiūriui į plėtrą, kurį paskatino karas Ukrainoje.
Kartu ES vadovai susitarė pripažinti Sakartvelo europinę perspektyvą.
Serbija ir Juodkalnija buvo pirmosios Vakarų Balkanų šalys, pradėjusios derybas dėl narystės. Praėjusiais metais jas taip pat pradėjo Albanija ir Šiaurės Makedonija. Bosnija ir Kosovas tik pradėjo pirmąjį integracijos proceso etapą.
ES pareigūnai baiminasi, kad Rusija gali bandyti destabilizuoti Balkanų regioną, kuriame dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vyko kruvinas karas, ir taip nukreipti pasaulio dėmesį nuo savo agresijos Ukrainoje. Rusijos sąjungininkė Serbija atsisakė prisidėti prie ES sankcijų Maskvai, nors Belgradas teigia gerbiantis Ukrainos teritorinį vientisumą.
Šių metų pabaigoje ES valstybės narės turėtų nuspręsti, ar pradėti derybas su Ukraina dėl visateisės narystės Bendrijoje.
