PixabayEuropos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius sako, kad bendrijos narės susitarė dėl įšaldyto Rusijos turto pajamų perdavimo Ukrainai ir pirmoji įmoka šalį pasiektų dar šių metų liepos pradžioje. Anot jo, nors sprendimas dėl turto pajamų perdavimo gali būti laikomas vėluojančiu, dabartinis variantas – kompromisinis, tinkantis visoms narėms valstybėms ir Europos Centriniam Bankui (ECB).
„Šiandieną aptariamas sprendimas gali būti pavadintas vėluojančiu, galbūt norėtųsi tokių sprendimų anksčiau. Bet jis yra pagaliau suderintas tarp 27 šalių taip, kad turi galimybę būti priimtas. Ir jeigu šalys narės greitai priims sprendimą, pirmoji įmoka Ukrainai galėtų pasiekti liepos 1 d. Įmokos pasiektų Ukrainą du kartus per metus, būtent peržiūrint depozitoriumus“, – trečiadienį LRT radijui teigė V. Sinkevičius.
„Bet ta politinė valia rasti sprendimą visada buvo. Bet nepamirškime, kad yra 27 valstybės narės, yra ECB ir nuogąstaujančios Vokietija ir Prancūzija. Ir Komisija niekada neteiks siūlymo, kurio šalys narės netvirtins“, – pridūrė jis.
Anot EK nario, pajamas iš įšaldyto Rusijos turto siekia 3 mlrd. per metus. Jas perdavus Ukrainai, 90 proc. būtų skiriama ginkluotės pirkimui, o 10 proc. – Ukrainos atstatymui.
„Ir tai nebūtų dabartinių įsipareigojimų dalis“, – pabrėžė jis.
Eurokomisaro nuomone, svarbu, kad ir kitos valstybės, kuriose yra saugomas Rusijos centrinio banko turtas, priimtų panašius sprendimus.
„Svarbios yra ir sumos, kurios yra įšaldytos ir kitose valstybėse, tokiose kaip Australija, ten yra apie 50 mlrd. eurų vertės turto ir svarbu, kad ir jie priimtų panašų sprendimą“, – paminėjo jis.
Taip pat V. Sinkevičius paminėjo, kad šiuo metu nėra planuojama nusavinti įšaldytą Rusijos turtą ir jį perduoti, nes baiminamasi neigiamos finansų rinkos reakcijos.
„Ir dėl to nuogąstavimo yra ne viena institucija perspėjusi, kad nėra aišku, kaip į Rusijos turto nusavinimą reaguotų finansų rinkos. Didžiausia baimė yra, kad kris euro, kaip tarptautinės valiutos, vertė“, – sakė jis.
ES užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis siūlo, kad Bendrija 90 proc. įšaldytų Rusijos lėšų pajamų skirtų ginklams Ukrainai pirkti. Apie tai antradienį pranešė „Reuters“.
J. Borrelis sakė, kad savo pasiūlymą ketina pristatyti trečiadienį ES viršūnių susitikimo metu.
