UnsplashEuropos Sąjunga penktadienį priėmė vienuoliktąjį sankcijų Rusijai paketą dėl jos invazijos į Ukrainą.
ES Taryba paskelbė, kad paketu siekiama sumažinti sankcijų apėjimą ir „bus užtikrinta, kad, remiantis per praėjusius metus įgyta įgyvendinimo patirtimi, ES sankcijos Rusijai būtų dar geriau įgyvendinamos ir geriau užtikrinamas jų vykdymas“.
ES į juodąjį sąrašą įtraukė dar 87 subjektus, kurie tiesiogiai remia Rusijos karinį pramoninį kompleksą ir kuriems turės būti taikomi griežtesni dvejopo naudojimo prekių ir pažangiųjų technologijų eksporto apribojimai.
Į sąrašą, kuriame jau yra Rusijos ir Irano subjektų, dabar dar įtraukiami Kinijoje, Uzbekistane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Sirijoje ir Armėnijoje registruoti subjektai.
Nauja kovos su sankcijų apėjimu priemonė, anot ES, suteiks galimybę riboti konkrečių prekių ir technologijų, kurioms taikomos sankcijos, pardavimą, tiekimą, perdavimą ar eksportą į tam tikras trečiąsias šalis, kurių jurisdikcijai nuolat kyla didelė rizika, kad ja bus pasinaudota sankcijoms apeiti.
Išplečiamas tranzito draudimas įtraukiant tam tikras jautrias prekes, pavyzdžiui, pažangiąsias technologijas, aviacijai reikalingas medžiagas, iš ES į trečiąsias šalis eksportuojamas per Rusiją. Tai taip pat sumažins sankcijų apėjimo riziką.
Sugriežtinami geležies ir plieno importo apribojimai – reikalaujama, kad trečiojoje šalyje perdirbtų geležies ir plieno produktų, kuriems taikomos sankcijos, importuotojai įrodytų, kad naudotos žaliavos yra ne iš Rusijos.
Visiškai uždraudžiama sunkvežimiams su Rusijos priekabomis ir puspriekabėmis gabenti prekes į ES. Taip bus suvaržytos krovinius keliais vežančių Rusijos vežėjų galimybės apeiti draudimą vežti prekes į ES. Be to, draudžiama į ES uostus įplaukti laivams, vykdantiems perdavimą iš laivo į laivą, kuriuo, įtariama, pažeidžiamas draudimas importuoti Rusijos naftą arba Didžiojo septyneto (G-7) sutartos viršutinės kainos ribos reikalavimą.
Naujuoju sankcijų paketu taip pat nebelieka galimybės importuoti naftą iš Rusijos naftotiekiu į Vokietiją ir Lenkiją.
Į fizinių ir juridinių asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą įtraukiami dar 100 papildomų asmenų ir subjektų. Tarp jų – vyresnieji karininkai, sprendimus dėl karo priimantys asmenys, su neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu į Rusiją susiję asmenys, politiškai motyvuotus sprendimus prieš Ukrainos piliečius priimantys teisėjai, verslininkai, propagandistai, okupuotose teritorijose veikiantys bankai ir su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis dirbantys subjektai.
Taip pat peržiūrėtas įtraukimo į sąrašą kriterijus, taikomas ES sankcijas apeinantiems asmenims ir (arba) subjektams, įskaitant tuos, kurie labai kenkia ES sankcijoms.
Be to, paketu išplečiamas draudžiamų žiniasklaidos priemonių sąrašas, įtraukiant dar penkis kanalus, turinčius glaudžių ryšių su Rusijos valstybe.
ES nustatė ir naujas vadinamąsias kraštutines priemones, kuriomis galima apriboti prekybą prekėmis ar technologijomis su trečiosiomis šalimis, jei paaiškėja, kad jos iš esmės ir sistemingai apeina ES sankcijas.
Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo pajėgoms įžengti į Ukrainą, ES iki šiol jau buvo paskelbusi dešimt sankcijų paketų Rusijai.
Sankcijos buvo įvestos bankams, bendrovėms ir rinkoms, net daliai energetikos sektoriaus. Daugiau nei 1 000 pareigūnų uždrausta keliauti, įšaldytas jų turtas.
