ScanpixDar 2009 m. ES pradėta įgyvendinti Rytų partnerystės (EaP) politika, kuri apėmė šešias Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalis, pakibo, tarsi būtų tais pačiais metais išleista „Windows 7“ operacinė sistema. Ar galima EaP perkrauti?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
2013-aisiais Vilniuje vykusio Rytų Europos partnerystės susitikimo nuotaiką sugadino tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti Asociacijos su ES sutartį. Tačiau, žvelgiant iš anų dienų, ateitis neatrodė tokia tamsi, kokia yra dabartis 2024-aisiais.
Ukraina jau dešimt metų kariauja su Rusija ir pastaruosius trejus metus karas tapo žūtbūtinis. Po 2020 m. protestų Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka ne tik opozicijos veikėjus, bet ir kritiškai nusiteikusius piliečius sukišo į kalėjimus arba privertė išvykti iš šalies. Lietuvoje gyvena dešimtys tūkstančių ukrainiečių, pabėgusių nuo karo, ir ne mažiau baltarusių ir rusų, sprukusių nuo represijų.
