ScanpixNors pirmadienį vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje, Liuksemburge, kaip ir sutarta dėl sankcijų Baltarusijos valstybinei aviacijos kompanijai „Belavia“, tačiau bent artimiausiu metu neteisėti migrantai ir toliau gali būti gabenami Europos kompanijų išnuomotais lėktuvais prie ES pasienio bus.
Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos premjerai dar rugpjūčio mėnesį paragino ES šalis „bendrai taikyti diplomatines ir praktines priemones, kad būtų užkirsti nauji keliai neteisėtai migracijai nuo pat pradžių ir kaip galima greičiau“. Tarp eilučių tai reiškė siekį uždrausti Baltarusijos oro linijoms „Belavia“ nuomotis iš ES kompanijų lėktuvus, kuriais neteisėti migrantai skraidinami iš Turkijos ir kitų Artimųjų Rytų šalių į Minską.
Gegužės mėnesį ES lyderiai sutarė uždrausti kompanijai „Belavia“ skraidyti ES po to, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas nusodino iš Graikijos į Vilnių skridusį „Ryanair“ lėktuvą ir iš jo pagrobė buvusį Baltarusijos opozicijos aktyvistą Ramaną Pratasevičių bei jo draugę Sofiją Sapegą.
Atsakydamas į tai, A. Lukašenka ėmėsi hibridinio puolimo, pasinaudodamas migrantais. Vien šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų, tokie pat veiksmai vykdomi prieš Latviją ir Lenkiją. Migrantai į Baltarusiją atvyksta iš Artimųjų Rytų valstybių lėktuvais. Kiek anksčiau ES prispaudė Iraką nutraukti jo oro linijų skrydžius į Minską.
Pasak Lietuvos pareigūnų, dalis migrantus gabenančių lėktuvų priklauso ES kompanijoms, kurios nuomoja juos baltarusiams.
„Turime padaryti taip, kad nė viena Europos kompanija – tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – nedalyvautų žmonių kontrabandoje, kaip tos Europos kompanijos, kurios nuomoja lėktuvus jau kitaip po sankcijomis esančiai Baltarusijos kompanijai „Belavia“, – rugpjūtį ES diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui rašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Dauguma kompanijų, užsiimančių lėktuvų nuoma, yra įsikūrusios Airijoje. Dublinas iki šiol nelabai buvo linkęs palaikyti šią idėją. Tačiau, kaip pirmadienį pranešė Politico.eu, Airija ir Vokietija dabar pritaria sankcijoms „Belaviai“ – kad kompanija būtų įtraukta į kitą ES sankcijų Baltarusijai paketą ir europietiškos įmonės negalėtų turėtų verslo santykių su ja.
Portalo IQ žiniomis, daug ES šalių ministrų pirmadienį siūlė plėsti sankcijas Baltarusijai ir niekas neprieštaravo dėl „Belavios“ įtraukimo į sankcijų sąrašus. Po Užsienio reikalų tarybos J. Borrellis pareiškė, kad vyko ilga ir gili diskusija dėl neteisėtos migracijos iš Baltarusijos.
„Esame pasirengę taikyti sankcijas Baltarusijos nacionalinei aviakompanijai bei įtikinti kitas, kad jos prisideda prie žmonių kontrabandos. Tikimės, kad sustabdysime šiuos žmonių srautus“, – pareiškė jis.
Dėl sankcijų dar reikės sutarti ES Taryboje. Taip pat tikėtina, kad sankcijos bus taikomas tik ateities sandoriams tarp Europos kompanijų ir „Belavios“, o dabartinės lėktuvų nuomos sutartys liks veikti, kaip įtvirtinta ankstesnėse ES sektorinėse sankcijose Baltarusijai. Todėl trumpuoju laikotarpiu didelių pokyčių neįvyks ir migrantai toliau bus gabenami europietiškais lėktuvais į Minską, o tada keliaus link ES sienų.
Turėtume atskirti sankcijas, kuriose bus įtvirtintas draudimas ateities lėktuvų nuomai „Belaviai“, skirtingai nei jau veikiančioms sutartims. Tai sunkus klausimas iš teisinės pusės.
Apie tai užsiminė ir Airijos užsienio reikalų bei gynybos ministras Simonas Coveney.
„Kalbėjausi šia tema daug kartų su Lietuvos užsienio reikalų ministru. Mes žinome, kad daug lėktuvų nuomojama iš Airijoje esančių įmonių, ir tai labai didelis verslas. Bet mes esame atviri naujam sankcijų paketui, kurios būtų taikomos asmenims, aiškiai atsakingiems už pasinaudojimą pažeidžiamais žmonėmis, t. y. gabenantiems migrantus į Baltarusiją bei raginantiems juos kirsti ES sienas, ar tai būtų Lietuvos, ar tai Lenkijos ar Latvijos siena. (...) Kaip mes padidinsime spaudimą – Airija atvira diskusijoms, bet kartu mes turėtume atskirti sankcijas, kuriose bus įtvirtintas draudimas ateities lėktuvų nuomai „Belaviai“, skirtingai nei jau veikiančioms sutartims. Tai sunkus klausimas iš teisinės pusės. Nors Airija nori padidinti sankcijų spaudimą Baltarusijos režimui, bet kartu turime būti tikri dėl praktinio jų įgyvendinimo“, – teigė pirmadienį į Užsienio reikalų tarybą atvykęs S. Coveney.
Šiuo metu pagal Baltarusijai taikomą sankcijų režimą į sąrašą įtraukti iš viso 88 asmenys ir 7 subjektai. Taip pat uždrausta visų rūšių Baltarusijos vežėjams naudotis ES oro erdve ir patekti į ES oro uostus bei taikomos tikslinės ekonominės sankcijos (apribota prekyba naftos produktais, kalio karbonatu (potašu) ir tabaku, prieiga prie ES kapitalo rinkų ir pan.). Beje, į ES sankcijų sąrašus patekusios Baltarusijos valstybinės įmonės MAZ, „Belaz“ ir „Belaeronavigacija“ ES Bendrajame Teisme pateikė ieškinius, reikalaudamos ES Tarybos sprendimų, kuriais joms buvo įvestos sankcijos, panaikinimo.
Be to, Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis pirmadienį pareiškė, kad Baltarusijos režimo hibridinė ataka prieš ES yra rimtas pagrindas paskelbti Baltarusijos oro erdvę civilinių aviakompanijų komercinių skrydžių neskraidymo zona.
Be „Belavios“ temos, ES užsienio šalių ministrai diskutavo apie ES Rytų partnerystės politikos iššūkius ir tolesnę kryptį, turėdami omenyje lapkričio 15 d. vyksiantį ES ir Rytų partnerių užsienio reikalų ministrų bei gruodžio 15 d. planuojamą ES ir Rytų Partnerystės šalių viršūnių susitikimą Briuselyje. Taip pat aptarta padėtis Persijos įlankoje, Etiopijoje, Nikaragvoje ir t. t.
