ScanpixPrekybos karo patrankos prabilo: po Donaldo Trumpo sprendimo įvesti 25 proc. muitų plieno ir aliuminio importui Europos Komisija (EK) trečiadienį paskelbė, kad atsakys „išmaniai“, t. y. ten, kur labiausiai JAV skaudės.
Balandžio 1 d. turėtų būti įgyvendintas pirmasis atsako etapas, kuris apims 8 mlrd. eurų, o balandžio 12 ir 13 d. – antrasis, kuris nustatys tolesnes atsakomąsias priemones dėl 18 mlrd. eurų, jei joms pritars šalys narės.
„Kadangi JAV taiko 28 mlrd. dolerių muitus, mes atsakome atsakomosiomis priemonėmis, kurių vertė siekia 26 mlrd. eurų (28 mlrd. dolerių)“, – trečiadienį pareiškė EK vadovė Ursula von der Leyen.
Paviešintame 99 psl. produktų, kuriuos palies ES atsakas, sąraše – ne tik plieno ir aliuminio gaminiai, bet ir tekstilės, odos gaminiai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai ar žemės ūkio produktai, įskaitant paukštieną, jautieną, sojų pupeles. Tarp įdomesnių produktų – „Harley-Davidson“ motociklai, burbonas, džinsai, kramtoma guma, veipai ir moteriški naktiniai marškinėliai, pižamos.
„Mes norime parodyti jėgą dėl JAV veiksmų, kurie yra nepagrįsti, nesąžiningi ir neteisingi“, – trečiadienį Briuselio žurnalistams kalbėjo aukštas ES pareigūnas.
Pasak jo, pasirinktas išmanusis atsakas ir net tikslingai nusitaikyta į Respublikonų partijai, kurios atstovas yra D. Trumpas, svarbias valstijas. Tarkime, atsakomosios priemonės palies Luizianos sojų pupelių augintojus, Nebraskos ir Kanzaso mėsos gamintojus. Kartu siekiama, kad šios priemonės nepakenktų ES gyventojams.
„Mums labai patinka Luizianos sojų pupelės, bet mes galime jas pirkti ir iš Brazilijos. Mums patinka „Harley-Davidson“, tačiau mes galime nusipirkti ir kitokius motociklus“, – kalbėjo ES pareigūnas.
Dabar EK pradeda konsultacijas su suinteresuotomis pusėmis ir šalimis narėmis dėl atsakomųjų priemonių sąrašo. Kartu iki balandžio lieka laiko derėtis su JAV. Anot minimo ES pareigūno, Vašingtonas nesuvokia, kad jų įvesti plieno ir aliuminio muitai atsilieps ir jam, nes Europos produktai užima svarbią dalį JAV gamybos grandinėje, t. y. ir ten gaminamos prekės brangs.
„Visada išliksime atviri deryboms. Esame tvirtai įsitikinę, kad geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo kupiname pasaulyje mūsų bendras interesas nėra apsunkinti savo ekonomiką muitais“, – sakė ir U. von der Leyen.
JAV prezidentas D. Trumpas teigia, kad jo muitai papildys JAV biudžetą, pritrauks investicijų į gamybą ir padės kurti darbo vietas amerikiečiams. Labiausiai muitai plienui ir aliuminiui atsilieps Vokietijai, kuri pernai į JAV eksportavo beveik milijoną metrinių tonų plieno (Lietuva – tik 4 metrines tonas).
„Tai dar labiau pablogins Europos plieno pramonės padėtį, dar labiau pablogins ir taip sunkią rinkos aplinką“, – praėjusį mėnesį sakė Europos plieno asociacijos „Eurofer“ prezidentas Henrikas Adamas, taip pat pridūrė, kad ES gali prarasti iki 3,7 mln. tonų plieno eksporto. Jungtinės Valstijos yra antra pagal dydį ES plieno gamintojų eksporto rinka, sudaranti 16 proc. viso ES plieno eksporto.
D. Trumpas kaltina ES nesąžiningumu. Pasak jo, JAV prekyboje su ES turi „daugiau kaip 300 mlrd. dolerių deficitą“. Tačiau, ES duomenimis, 2023 m. ES turėjo prekybos prekėmis perteklių, o JAV – prekybos paslaugomis perteklių. Iš viso ES perteklius siekė 48 mlrd. eurų, tačiau tai sudarė tik 3 proc. 1,6 trln. eurų prekybos srauto.
Minėto aukšto ES pareigūno teigimu, kol kas EK nesvarsto smogti per JAV paslaugų eksportą, t. y. šauti iš „bazukos“ – aktyvuoti Kovos su ekonomine prievarta priemonę prieš Amerikos bendroves, bet neatmeta stipresnio atsako galimybės.
„Tai visada išlieka kaip galimybė. Niekas nėra patraukta nuo stalo“, – teigė jis.
