BNS fotoEuropos Sąjunga pirmadienį turi pritarti naujai gynybos strategijai, numatančiai didinti bloko galimybes veikti, įskaitant 5 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgų įkūrimą.
Jau dvejus metus rengtas planas paskutinę minutę buvo perrašytas skiriant daugiau dėmesio Rusijos keliamai grėsmei po jos įsiveržimo į Ukrainą.
„Tai ne atsakas į karą Ukrainoje, bet yra atsako dalis“, – prieš ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Kai pradėjome dirbti, negalėjome įsivaizduoti, kad paskutinę patvirtinimo akimirką padėtis bus tokia bloga, ir Europa susidurs su tokiu dideliu iššūkiu“, – sakė jis.
ES lyderiai Rusijos puolimą Ukrainoje vadina žadintuvo skambučiu, raginančiu 27 bloko nares rimčiau vertinti savo saugumą.
JAV vadovaujamas NATO dešimtmečius užtikrina Europos gynybos pagrindą, o karas Ukrainoje sustiprino daugelio ES narių įsitikinimą, kad reikia išlaikyti Vašingtoną kaip artimą sąjungininką.
Tačiau taip pat siekiama – vadovaujant Prancūzijai – kad blokas stiprintų ir savo paties pajėgumus veikti.
Naująja strategija, kurią lyderiai turi oficialiai pasirašyti per šios savaitės viršūnių susitikimą, siekiama plėsti ES valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje.
„Dirbsime ir sieksime, kad būtume stipresni karine prasme ir geriau koordinuotume savo pajėgumų naudojimą“, – sakė J. Borrellis.
Esminė pasiūlymo dalis yra planai iki 2025 metų įkurti „ES greitojo dislokavimo pajėgumus“. Šias greitojo reagavimo pajėgas sudarytų iki 5 tūkst. karių, jas būtų galima siųsti į priešiškas situacijas.
Raginimai steigti tokias pajėgas įsibėgėjo per chaotišką Vakarų pasitraukimą iš Afganistano praėjusiais metais, kai vykdant evakuaciją Europa buvo priklausoma nuo JAV.
Naujienų agentūros AFP matytame projekte sakoma, kad pajėgos turėtų sausumos, oro ir jūrų komponentus, kad jas būtų galima naudoti „operacijų nepalankioje aplinkoje skirtingais etapais, tokiais kaip pradinis įžengimas, pastiprinimas ar kaip rezervines pajėgas pasitraukimui apsaugoti“.
ES lyderiai šį mėnesį susitikę Prancūzijoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pažadėjo reikšmingai didinti savo išlaidas gynybai.
Dokumento projekte tikslių detalių nėra. Jame sakoma, kad ES šalys „tikslus dėl išlaidų gynybai didinimo ir gerinimo nustatys“ iki 2022 metų vidurio.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
