ScanpixAzerbaidžano prezidento rinkimuose, per kuriuos prezidentas Ilhamas Alijevas užsitikrino penktąją kadenciją, stigo politinės konkurencijos, be to, juos temdė rimti trūkumai ir žiniasklaidos suvaržymai, ketvirtadienį pareiškė rinkimų stebėtojai.
Skaičiuojama, kad I. Alijevas per balsavimą surinko 92 proc. balsų. Jo triumfo buvo tikimasi, nes rinkimai vyko po to, kai praėjusiais metais jo šalis iškovojo istorinę pergalę prieš armėnų separatistus.
Baku surengtoje spaudos konferencijoje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai sakė, kad balsavimas „nebuvo konkurencingas“.
„Nors kampanijoje dalyvavo dar šeši kandidatai, nė vienas iš jų savo kampanijose įtikinamai neginčijo dabartinio prezidento politikos ir taip paliko rinkėjus be realios alternatyvos“, – teigė stebėtojai.
Jie pridūrė, kad rinkimai vyko „ribojančioje aplinkoje“, o rinkimų dieną temdė „reikšmingi trūkumai“.
Stebėtojai atkreipė dėmesį į „balsavimo slaptumo problemas, saugiklių nuo balsavimo kelis kartus stoką, balsadėžių kimšimo požymius“ ir taip pat nurodė, kad „pastarieji kritiškų žurnalistų sulaikymai trukdė laisvam žiniasklaidos darbui“.
I. Alijevas Azerbaidžane susilaukė pagyrų, kai rugsėjį jo kariai išplėšė Kalnų Karabachą iš armėnų separatistų, kurie šį regioną iki tol kontroliavo kelis dešimtmečius.
Tačiau pagrindinės naftos turtingos šalies opozicijos partijos boikotavo rinkimus, o vienas opozicijos lyderis Ali Kerimlis iš partijos „Liaudies frontas“ pavadino juos „demokratijos imitacija“.
Kiti šeši balsavime dalyvavę kandidatai buvo mažai žinomi ir praeityje yra pareiškę paramą I. Alijevui.
Pastaraisiais mėnesiais Azerbaidžano valdžios institucijos padidino spaudimą nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms ir sulaikė keletą kritiškų žurnalistų.
62-ejų I. Alijevas griežta ranka valdo Azerbaidžaną nuo savo tėvo ir pirmtako Haidaro Alijevo mirties 2003-iaisiais.
