Estijos gynybos ministerija paviešino strategiją, pagal kurią Ukraina karą su Rusija galėtų laimėti dar iki 2026 m. Jos teigimu, šiam tikslui pasiekti reikia padidinti Vakarų sąjungininkų karinę industriją ir karinės paramos teikimą Ukrainai bei duoti Rusijai suprasti, kad agresorės elgesys nebus toleruojamas. „Dėl susižavėjimą keliančios Ukrainos kovinės dvasios ir neprilygstamo transatlantinės bendruomenės karinio ir technologinio pranašumo bei išteklių Ukrainos pergalė, palyginti su alternatyviomis pasekmėmis, kainuos labai nedaug“, – rašoma strategijoje.
Ministerija pripažįsta, kad ne viskas yra taip lengva ir Europa susiduria su daugybe krizių vienu metu, tačiau bet koks delsimas užtikrinti Ukrainos pergalę vėliau kainuos žymiai daugiau, o prieš ukrainiečius laimėjusi Rusija, nors dabar dėl technologinio ir kokybinio skirtumo vengtų atvirai pulti NATO valstybes nares, penkerių metų laikotarpiu gali išbandyti Aljanso vienybę.
Strategijoje nurodoma, kad Rusija mano galinti pergyventi Ukrainos ir Euroatlantinės sutarties narių ryžtą priešintis. Tačiau 2024-ieji, anot estų Gynybos ministerijos, turėtų būti Ukrainos strateginės gynybos metai, kai ji kaups karinį ir industrinį pagrindą nugalėti Rusiją.
Ukrainos pergalei pasiekti estai iškelia keturis tikslus: apeiti Rusijos gynybą, toliau slopinti jos puolamąsias operacijas, ekonomiškai riboti Rusijos gynybos pramonę ir padidinti agresorės karines išlaidas skiriant įšaldytą jos turtą Ukrainos naudai. Tam reikia padidinti Ukrainos karių mokymus, užpildyti Ukrainos artilerijos trūkumus ir užtikrinti Ukrainos antžeminę oro gynybą.
„Ukrainos pergalė yra vienintelė suprantama karo pabaiga, – vasario 12 d. Hudsono instituto ir Estijos ambasados Vašingtone surengtoje diskusijoje kalbėjo Estijos gynybos ministerijos sekretorius Kustis Salmas. – Jei mes pralaimėsime, atversime duris visiems ateities despotams, žudikams, autokratams, galvojantiems, kad gali pažeisti pasaulio valstybių teisę į laisvę ir laisvą apsisprendimą.“
K. Salmo teigimu, nors Rusija šiuo metu galvoja, kad gali pranokti Vakarų partnerius karine industrija ir juos pačius dėl to įtikinti, tai nėra tiesa. Estų Ukrainos pergalės strategija paremta ne vien gražiais žodžiais, bet ir skaičiais. Joje Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) lyginamas su Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (dar žinomos kaip Ramšteino grupės, kurią sudaro apie 50 pasaulio valstybių). Ramšteino grupės BVP yra 30 kartų didesnis nei Rusijos, o išlaidos gynybai skiriasi 13 kartų (atitinkamai 47 trln. ir 95 mlrd. eurų).
Kalbėdamas apie Europos karinį pasirengimą, Estijos gynybos ministerijos sekretorius pripažino, kad žemynas iki šiol atsiliko šioje srityje, bet situacija pasikeitusi ir europiečiai vejasi prarastą laiką. „Maždaug ankstyvais 2023 m. supratome, kad negana kalbėti vien apie grėsmę, nors ir esame Estijoje, kur grėsmė arti. Mums reikia būti kur kas gudresniems skleidžiant tą istoriją JAV. Reikia ją susieti su plėtra, darbo vietomis, investicijomis – visu tuo, kas patrauklu politikams ir verslams“, – kalbėjo K. Salmas.
Strategijoje apskaičiuota, kad per metus Ukrainos gynybai skyrus 0,25 proc. Ramšteino grupės BVP Ukrainos pergalė būtų pasiekta. „Šis skaičius svarbus dviem aspektais – pirma, jis siekia apie 120 mlrd. eurų. Antra – tai maža suma, tai įkandama ir padaroma“, – teigė K. Salmas.