Meniu
Prenumerata

trečiadienis, balandžio 24 d.


RINKIMAI ESTIJOJE
Estijos parlamento rinkimai: dvipolės politikos pabaiga?
Matas Baltrukevičius
Scanpix
K. Kallas.

Lietuvai sekmadienį prie balsadėžių renkant merus ir savivaldybių tarybas, Estijoje vyks parlamento – Rygikogo rinkimai. Pergalė žadama dabartinės premjerės Kajos Kallas vadovaujamai Reformų partijai. Nuo pat 2007 metų parlamento rinkimų, visada pirmąsias dvi vietas rinkimuose užimdavo Reformų ir Centro partijos. Tačiau šį kartą šią tradiciją kėsinasi sugriauti dešinieji populistai Konservatorių liaudies partija (EKRE).

Estijos parlamentą sudaro 101 narys. Daugumai parlamente pasiekti reikalinga 51 vieta. 12-oje daugiamandačių apygardų estai renka nuo 5 iki 15 parlamentarų, partijų sąrašams reikia peržengti 5 proc. barjerą nacionaliniu mastu, kad patektų į parlamentą. Dalis kiekvienos apygardos vietų paskirstomi taip, kad mandatai būtų padalinti proporcingai ir pagal rezultatus nacionaliniu lygmeniu.

Ar matomumas tarptautinėje erdvėje atneš sėkmę Kajai Kallas?

Liberalios pakraipos Estijos Reformų partija per savo istoriją vos devynerius metus dirbo opozicijoje. Jos įkūrėjas – premjerės tėvas Siimas Kallas, pats vadovavęs vyriausybei 2002–2003 m. Per pastarąją kadenciją Reformų partija buvo suformavusi dvi vyriausybes – pirmąją su Centro partija, antrąją su dviem mažesnėmis politinėmis jėgomis – socialdemokratais (SDE) ir krikščionių demokratų partija „Isamaa“. Po rinkimų K. Kallas veikiausiai sieks išsaugoti dabartinę koaliciją arba „Isamaa“ pakeisti į partiją „Estija 200“.

Vienas pagrindinių iššūkių šios kadencijos metu buvo energijos kainų krizė. K. Kallas iš pradžių vengė padėti verslui, bet galiausiai nusileido. Premjerė šalyje labai vertinama dėl nuoseklios pagalbos Ukrainai – atsižvelgiant į šalies bendrąjį vidaus produkto (BVP) dalį vienam gyventojui, Estijos karinė parama Ukrainai svariausia pasaulyje. Šalyje 60 000 pabėgėlių iš Ukrainos – tai didžiausias procentas nuo šalies gyventojų visoje Europos Sąjungoje. K. Kallas akcentuoja, jog karinė parama Ukrainai nemažina Estijos gynybinių pajėgumų. Estija yra viena iš pagrindinių griežtų sankcijų Rusijai balsų ir siekia didesnio NATO buvimo mūsų regione. K. Kallas tai yra ir asmeninė istorija – jos motina kūdikystėje buvo ištremta į Sibirą. Kalboje, skirtoje Estijos nepriklausomybės dienai, premjerė pabrėžė, kad karas Ukrainoje parodė, jog Rusijos armija yra antra stipriausia ne pasaulyje, bet Ukrainoje.

Naujos kadencijos Reformų partijos prioritetai yra šalies saugumo stiprinimas, aplinkosauga bei ekonomikos plėtra. Žadama užsitikrinti šalies energetinę nepriklausomybę (plėtoti branduolinę energiją), mažinti mokesčius, didinti pensijas ir mokytojų algas, orientuotis į mažiausiai pajamų gaunančių asmenų gerovę. Išlaidos gynybai turėtų siekti 3 proc. BVP.

37 proc. estų mano, kad K. Kallas yra labiausiai tinkama eiti premjerės pareigas. 45-erių politikė yra baigusi teisę. Vieną kadenciją itin aktyviai dirbo Europos Parlamente, į Estijos parlamentą renkama nuo 2011 metų. Kartais ji minima kaip galima naujoji NATO generalinė sekretorė. „Spiegel“ pastebi, kad jos „Instagram“ paskyroje mažai nuotraukų, kuriose premjerė spaudžia ranką – ji mėgsta šiltesnį bendravimą ir apkabinimus. Vokiečių leidiniui ji pasakojo, kad partijos kolegos jai patarinėjo „elgtis vyriškiau“, tačiau kelnes tapusi premjere pradėjo dėvėti tik dėl to, kad su jomis paprasčiau įlipti į tanką, kai lanko šalies karius.

Apklausos rodo, kad Reformų partija gali gauti 24–30 proc. balsų, kurie gali konvertuotis į maždaug 40 mandatų parlamente. Praeituose rinkimuose gavo beveik 29 proc. balsų ir iškovojo 34 vietas. Tikslinė partijos auditorija – labiau išsilavinę rinkėjai, jauni profesionalai. Partijos populiarumas gerokai žemesnis tarp tautinių mažumų – valdančioji dauguma nutarė, jog nuo 2024 m. šalyje palaipsniui bus pereinama prie ugdymo estų kalba.

Centro partija gali užleisti pozicijas populistams

Socialiai konservatyvių asmenų ir mažesnių pajamų rinkėjų remiamą Estijos Centro partiją (EK) į rinkimus veda premjero 2016–2021 m. ėjęs Juri Ratas. Jis išlaikė premjero postą po 2019 m. parlamento rinkimų, kai suformavo koaliciją su kraštutinės dešinės EKRE ir „Isamaa“. Darbą apsunkino nuolatiniai EKRE narių skandalai, nesutarimai dėl švietimo ir socialinių išlaidų. Galiausiai koalicija žlugo, kai generalinis prokuroras paskelbė apie tai, jog Centro partija ir penki jos nariai įtariami kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Naujoje koalicijoje EK buvo mažesnieji Reformų partijos partneriai, bet po pusantrų metų ir ši sąjunga žlugo. Tad nuo praėjusios vasaros Centro partija dirba opozicijoje.

Nuo 2016 m. EK buvo koalicijose su visomis išskyrus vieną Rygikogo partijomis. Nors dabar Centro partija opozicijoje, bet 44-erių J. Ratas išliko Estijos parlamento pirmininku.

EK žada, kad vidutinė pensija šalyje sieks 1000 eurų, rems verslą, kuriam sunkumų kelia energijos kainos, įves progresinius pajamų mokesčius, pertvarkys sveikatos sistemą, kad mažėtų eilės pas gydytojus, spręs būsto prieinamumo klausimus. Taip pat žadama įvesti tiesioginius prezidento rinkimus, mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui, suteikti galimybę 25 000 piliečių pasiūlyti įstatymo projektą. EK nepalaiko Reformų partijos pasiūlymo pereiti prie ugdymo tik estų kalba, nes teigia, jog tam šalyje trūksta 800 mokytojų. EK nepritaria ir tos pačios lyties asmenų santuokoms.

Praeityje EK visiškai dominavo tarp rusakalbių rinkėjų ir buvo pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su „Vieningąja Rusija“, kuris oficialiai buvo nutrauktas tik prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje. J. Ratas teigia, kad faktinis bendradarbiavimas niekada nevyko. Per paskutinius kelerius metus EK rusakalbių paramą iššvaistė – jeigu ankstesniuose rinkimuose neretai partiją palaikydavo daugiau negu trys ketvirtadaliai rusakalbių, dabar jau tik mažiau negu pusė. J. Ratas patikino, kad išlaikytų dabartinę paramos Ukrainai liniją, pats karo metu lankė šią šalį.

Prieš ketverius metus Centro partija rinkimuose iškovojo 26 vietas ir gavo 23 proc. balsų. Dabar apklausos jiems žada 16–17 proc. palaikymą, kuris gali atnešti apie 15 mandatų.

Dešinieji populistai sieks formuoti vyriausybę

Dešinieji populistai – Konservatorių liaudies partija (EKRE) yra labiausiai poliarizuojanti partija šalyje. Centro partija sulaužė tabu ir ją pakvietė į koaliciją 2019 m., tačiau sąjunga išsilaikė neilgai. Dabar EKRE tikisi po rinkimų patys turėti galimybę formuoti vyriausybę. Tačiau tik Centro partija neišsižada galimybės sudaryti koalicijos su EKRE.

EKRE lyderis Martinas Helme pabrėžia, kad šalis kenčia nuo infliacijos, grėsmę kelia imigracija ir karas Ukrainoje. Jeigu imigracija sumažėtų, likti daugiau lėšų socialinei politikai. EKRE siūlo mažinti PVM maistui ir vaistams, palaiko idėją pereiti prie ugdymo tik estų kalba. Partija nepalaiko perėjimo prie žalesnės energetikos, nes žmonės dirbantys energijos sektoriuje praras darbo vietas. EKRE priešinasi ir Žaliajam Europos kursui.

Jeigu EKRE formuotų vyriausybę, vargu ar ryžtųsi mažinti paramą Ukrainai, nes ši linija šalyje labai aiškiai palaikoma. Tačiau M. Helme teigia, kad parama Ukrainai nuskurdina šalies gynybinius pajėgumus, blogina santykius su Rusija, o karas neigiamai veikia gyventojų pajamas. Leidinyje „Politico“ buvo pasirodęs tekstas apie galimus „Wagner“ grupės ryšius su EKRE prieš 2019 m. Europos parlamento rinkimus, tačiau partija tokią informaciją griežtai neigia, o informaciją perspausdinusias žiniasklaidos priemones žada paduoti į teismą.

EKRE stengiasi pritraukti rusakalbių balsus, ši grupė šalyje yra socialiai konservatyvesnė už estus. Dar iki Rusijos agresijos prieš Ukrainą, ukrainiečiai buvo pagrindė imigrantų grupė šalyje. EKRE daug kalba apie tai, kad migrantai ir pabėgėliai iš Ukrainos atima darbo vietas ir dėl imigracijos nekyla algos. M. Helme teigia, kad arba Estija išliks tauta, arba jie taps mažuma savo šalyje, o estų kalba liks anglų ir rusų kalbų šešėlyje.

46-erių Martinas Helme koalicinėje vyriausybėje ėjo finansų ministro pareigas. 12 proc. estų mano, kad jis geriausias kandidatas į premjerus.

Apklausos EKRE žada nuo 14 iki 22 proc. balsų, projektuojama, kad partija turės iki 20 vietų parlamente. 2019 m. rezultatas buvo beveik 18 proc. balsų ir 19 vietų. EKRE labiau linkę palaikyti mažesnių pajamų kaimų gyventojai, pensininkai, vyrai.

Parlamente dirbs šešios partijos

Partija „Estija 200“ (E200) buvo arti patekimo į parlamentą prieš ketverius metus. Tą kartą nepavyko, bet dabar rinkimuose jie realiai pretenduoja į ketvirtą vietą, projekcijos rodo, jog turės daugiau negu 10 vietų parlamente. E200 laikosi liberalių pažiūrų, siekia suvienyti tiek estų, tiek rusų tautybės Estijos piliečius ir politikoje orientuotis į tai, kas jungia, o ne skiria. Apklausos partijai žada 13–15 proc. balsų.

Socialdemokratai (SDE) yra vieni iš dabartinių Reformų partijos partnerių valdančiojoje koalicijoje. Pagrindinis SDE pažadas – algų kilimas, nuosekliai didinant minimalią algą iki 1200 eurų. Smulkesnėms įmonėms valstybė padėtų pakelti šią naštą. Tai pat žadama didinti mokytojų algas, įvesti progresinius mokesčius ir vaiko pinigus. Žadama sukurti 15 000 darbo vietų. 2019 m. SDE rinkimuose gavo mažiau negu dešimtadalį balsų, nuvylė ir rezultatas prieš dvejus metus vykusiuose savivaldos rinkimuose – partija neteko pusės vietų tarybose. Socialiai liberalių partijų pasiūla rinkimuose nemaža, tad SDE nebūtinai išsilaikys reikšminga ilguoju periodu. Apklausos SDE žada 8-11 proc. balsų ir 7 vietas – trimis mažiau nei iškovota 2019 m.

Krikščionių demokratų partija „Isamaa“ per šią kadenciją spėjo padirbėti koalicijose tiek su Reformų, tiek su Centro partijomis. Nors partija idėjiškai artimiausia EKRE iš visų didžiųjų šalies partijų, bet darbas Centro partijos vadovaujamoje koalicijoje sukėlė nemažai vidinių įtampų. Kampanijos metu „Isamaa“ daugiausiai dėmesio skiria saugumui – tiek nacionaliniam, tiek kultūriniam – žada ginti estų kalbą ir kultūrą. Taip pat „Isamaa“ planuoja didinti išmokas tėvams ir algas mokytojams. Apklausos „Isamaa“ žada 7–8 proc. balsų ir mažiau negu 10 mandatų.

Kaja Kallas liks premjerė

K. Kallas turi puikias galimybes po rinkimų išlikti savo poste. Vienintelė EKRE tikrai nebus Reformų partijos koalicijos partnerė, veikiausiai bus bandoma išvengti ir nepasiteisinusios sąjungos su Centro partija. Tačiau visos likusios trys politinės jėgos tikrai gali rasti kalbą su Reformų partija derybose dėl koalicijos. Ypač optimistiškai Reformų partiją turėtų nuteikti kylantys E200 reitingai, realu, kad jeigu nebus būtinybės, Reformų partija į koaliciją nebekvies „Isamaa“.

Centro partija ir EKRE konkuruos dėl antros vietos rinkimuose ir tokiu atveju, jeigu K. Kallas nepavyks suformuoti koalicijos, mėgintų ieškoti sąjungininkų. Vargu ar šios partijos dviese galėtų formuoti vyriausybę, reiktų dar ir „Isamaa“ paramos. Pastaroji dabar teigia, kad nebedirbtų jokioje koalicijoje su EKRE, tačiau nusistatymas turbūt būtų švelnesnis, jeigu premjero postas priklausyto Centro partijai. Vis dėlto dabar ne Reformų partijos vadovaujamos koalicijos scenarijaus tikimybė atrodo nedidelė.

Matas Baltrukevičius yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vyriausias tyrėjas

2023 03 04 06:45
Spausdinti