EPDvi didžiausios Estijos politinės partijos sekmadienį paskelbė susitarusios formuoti naują vyriausybę, kuriai pirmą kartą per šalies istoriją vadovaus moteris.
Ankstesnei vyriausybei anksčiau šį mėnesį žlugus dėl korupcijos skandalo, opozicinė centro dešinės Reformų partija ir valdančioji kairiosios pakraipos Centro partija sutarė, kad 14 narių vyriausybėje turės po septynis ministrų portfelius ir kad ministrų kabinetui vadovaus Reformų partijos paskirtoji premjerė, šios partijos pirmininkė Kaja Kallas.
Abi partijos sekmadienį patvirtino būsimų ministrų sąrašus.
Vyriausybė turės daugumą 101 vietos parlamente. Bendrame pareiškime sakoma, kad vyriausybė „toliau efektyviai spręs COVID-19 krizę“, kad jos vadovaujama Estija toliau „žvelgs į priekį“ ir kad bus vystomi „visi šalies rajonai ir regionai“.
Anksčiau šį mėnesį prezidentė Kersti Kaljulaid, kuri artimiausiomis dienomis turėtų paskirti K. Kallas ministrų kabinetą, sakė, kad svarbiausias naujosios vyriausybės prioritetas turėtų būti kova su pandemija ir ekonomine krize.
K. Kaljulaid formuoti naują vyriausybę pavedė K. Kallas, nes jos verslui palanki Reformų partija surinko daugiausiai balsų per 2019 metų kovą įvykusius rinkimus.
43 metų K. Kallas, kurios paskyrimą dar turi patvirtinti parlamentas, bus pirmoji moteris 1,3 mln. gyventojų turinčios Estijos premjero poste.
K. Kallas yra prisiekusi eurofilė ir buvusio Estijos ministro pirmininko Siimo Kallaso duktė. 2018 metais ji perėmė vadovavimą Reformų partijai ir tapo pirmąja jos pirmininke moterimi.
Anksčiau K. Kallas dirbo Europos Parlamente ir dažnai buvo įtraukiama į įtakingiausių europarlamentarų sąrašus.
Per 2019 metų parlamento rinkimus Reformų partija laimėjo daugiausiai mandatų, tačiau jų neužteko tvirtai daugumai pasiekti, o suburti valdančiąją koaliciją K. Kallas tuomet nepavyko. Tai sudarė sąlygas konkurentei Centro partijai ir jos lyderiui Juri Ratas suformuoti trijų partijų koaliciją be Reformų partijos.
J. Ratas ir jo vyriausybė atsistatydino sausio 13 dieną, teisėsaugai pareiškus įtarimus korupcija jo partijai ir keletui jos aukšto rango narių, siejamų su nekilnojamojo turto plėtros projektu Talino uosto rajone.
Nuo 2016 metų lapkričio premjero poste dirbusio J. Ratas naujojoje vyriausybėje nebus. Anksčiau Estijos žiniasklaida skelbė, kad jis kovą gali tapti parlamento pirmininku.
Reformų ir Centro partijos pakaitomis valdo Estiją beveik tris dešimtmečius nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo.
Abi politinės jėgos tvirtai remia Estijos narystę ES ir NATO, laikydamos šias organizacijas saugumo nuo potencialios Rusijos grėsmės garantija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
