Meniu
Prenumerata

sekmadienis, birželio 16 d.


GYNYBA
Europa 2022 m. beveik padvigubino ginkluotės importą
BNS
Unsplash
Karys.

Ginkluotės importas į Europą 2022 metais beveik padvigubėjo, o jį augino didžiulės siuntos į Ukrainą, tapusia trečia pagal dydį ginklų eksporto vieta pasaulyje, pirmadienį pranešė Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) tyrėjai.

Parengtoje ataskaitoje teigiama, kad, palyginti su 2021 metais, importas padidėjo 93 proc., o jį spartino ir didėjančios Europos valstybių, įskaitant Lenkiją ir Norvegiją, karinės išlaidos.

Be to, prognozuojama, kad importo tempai dar labiau greitės.

„[Rusijos] invazija iš tikrųjų sukėlė didelį ginklų paklausos padidėjimą Europoje, o tai turės tolesnį poveikį ir greičiausiai padidins Europos valstybių vykdomą ginklų importą“, – naujienų agentūrai AFP sakė SIPRI vyresnysis tyrėjas Pieteris Wezemanas (Piteris Vezemanas).

Ukraina iki praėjusių metų buvo nereikšminga ginklų importuotoja, tačiau 2022 metais ji tapo trečia šalimi pasaulyje pagal įvežtą ginkluotę ir pagal šį rodiklį nusileido tik Katarui ir Indijai.

Remiantis SIPRI duomenimis, vien Ukrainai teko 31 proc. į Europą tiektų ginklų siuntų bei 8 proc. visų pasaulinių pristatymų.

Institutas nustatė, kad ginklų importas į Ukrainą, įskaitant aukas, pernai išaugo daugiau nei 60 kartų.

Į Ukrainą daugiausia buvo pristatyta atsargoje turėta ginkluotė, įskaitant apie 230 artilerijos sistemų iš JAV; 280 šarvuotųjų transporterių iš Lenkijos ir daugiau nei 7 tūkst. prieštankinių raketų sistemų iš JK, taip pat dalis naujai pagamintos įrangos, tokios kaip priešlėktuvinės sistemos, pranešė SIPRI.

Visas ginkluotės spektras

Sudarydamas pasaulinės ginklų prekybos reitingus institutas naudoja savo vertės vienetus, o ne JAV dolerius ar eurus.

Nors tikrąją pasaulinės prekybos ginklais vertę JAV doleriais nustatyti sudėtinga, nes daugelio sutarčių finansinė informacija nėra viešinama, skaičiuojama, kad pasaulinės prekybos ginklais apimtys per metus paprastai viršija 100 mlrd. JAV dolerių, tuo metu SIPRI pernai pranešė, jog bendros karinės išlaidos pirmą kartą viršijo 2 trln. JAV dolerių.

SIPRI ketina paskelbti apskaičiuotas 2022 metų karines išlaidas balandžio mėnesį.

Ginkluotės importo į Ukrainą padidėjimas paspartino ir taip jau besiformavusią tendenciją, nes Europos valstybės jau buvo pradėjusios atnaujinti ginklavimąsi dėl didėjančios įtampos su Maskva po Krymo aneksijos 2014 metais.

Europos valstybės „jau yra užsakiusios arba planuoja“ užsakyti įvairių ginklų – nuo „povandeninių laivų iki kovinių orlaivių, nuo dronų iki prieštankinių raketų, nuo šautuvų iki radarų“, pažymėjo P. Wezemanas.

„Svarstomi visi variantai, kadangi siekiama stiprinti karinius pajėgumus visame karinių technologijų spektre“, – pridūrė analitikas.

SIPRI savo tyrimuose pirmenybę teikia pusės dešimtmečio tendencijų analizei, kadangi metiniams duomenims įtakos gali turėti vos kelios sudarytos sutartys.

Per pastaruosius penkerius metus (2018–2022 metais) ginklų importas į Europą išaugo 47 proc., palyginti su ankstesniu penkerių metų laikotarpiu, tuo metu pasaulinių sandorių sumažėjo 5 proc., rašoma pranešime.

Kituose regionuose importas mažėjo

Tuo metu skirtingai nei Europoje, per pastaruosius penkerius metus visuose kituose žemynuose bei regionuose ginklų importas sumažėjo.

Afrikoje stebėtas 40 proc., Šiaurės ir Pietų Amerikoje – 20 proc., Azijoje – 7 proc., o Artimuosiuose Rytuose – 9 proc. importo sumažėjimas.

Dar vienas svarbus pokytis yra susijęs su Artimaisiais Rytais, kurie per pastaruosius metus tapo pagrindine ginklų eksporto vieta. Į šį regioną eksportuota 32 proc. viso pasaulinio ginklų eksporto.

Artimieji Rytai aplenkė Azijos ir Okeanijos regioną, daugelį metų buvusį pirmoje vietoje, bet 2022 metais nukritusį į antrąją su 30 proc. rodikliu.

Europai teko 27 proc. pasaulinio ginklų eksporto.

Kinija ir toliau skyrė dideles sumas savo karinėms reikmėms, tačiau vis dažniau naudojosi vietos produkcija, o tai sumažino eksportą į Aziją, nurodė SIPRI.

Pagrindinės ginklų siuntimo kryptys buvo Kataras (10 proc. viso pasaulinio eksporto), Indija (9 proc.) ir Ukraina (8 proc.), Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (po 7 proc.) ir Pakistanas (5 procentai).

Penketu didžiausių pasaulio eksportuotojų per pastaruosius penkerius metus išliko JAV (40 proc.), Rusija (16 proc.), Prancūzija (11 proc.), Kinija (5 proc.) ir Vokietija (4 procentai).

Kartu šioms šalims tenka trys ketvirtadaliai viso pasaulinio eksporto.

Visgi, nors JAV ir Prancūzijos dalys gerokai išaugo, kitų trijų šalių vykdytas eksportas sumažėjo.

2023 03 13 12:32
Spausdinti