ScanpixVokietijos kanclerė Angela Merkel, 16 metų buvusi įtakingiausia Europos Sąjungos lydere, penktadienį savo paskutiniame bloko viršūnių susitikime sulaikė kolegų ovacijų atsistojus.
A. Merkel dalyvavo net 107 ES viršūnių susitikimuose per laikotarpį, regėjusį keletą didžiausių permainų pastarųjų laikų Europos istorijoje, įskaitant euro zonos skolų krizę, Sirijos pabėgėlių antplūdį, „Brexitą“ ir istorinį bloko atsigavimo po pandemijos fondo kūrimą.
„Jūs esate paminklas“, – pagerbdamas darbą baigiančią kanclerę pasakė viršūnių susitikimus šaukiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Jo žodžius pacitavo vienas susitikime už uždarų durų dalyvavęs pareigūnas.
ES viršūnių susitikimas „be Angelos yra tarsi Roma be Vatikano ar Paryžius be Eiffelio bokšto“, sakė Ch. Michelis po to, kai 26 A. Merkel kolegos atsistoję surengė jai ovacijas.
Jis įteikė A. Merkel tai, ką pavadino šiuolaikinio Europos pastato, kuriame vyksta viršūnių susitikimai, „menine impresija“.
Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis pavadino A. Merkel „kompromisų mašina“, kuri „paprastai rasdavo kažką mums suvienyti“ per ilgą ES tarpusavio derybų maratoną.
„Europa jos pasiilgs“, – sakė jis.
„Ji yra tas žmogus, kuris per 16 metų tikrai paliko savo pėdsaką Europoje, padėjo visoms 27 mūsų valstybėms priimti teisingus sprendimus, kurie kartais būdavo sunkūs, su dideliu humaniškumu“, – kalbėjo Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo.
Lietuvos prezidentas Gintaras Nausėda išreiškė viltį, kad A. Merkel, „didi politikė“, pasiliks politikos arenoje „viena ar kita forma“.
Austrijos kancleris Alexander'as Schallenbergas savo vokiečių kolegę pavadino „neabejotinai didžia europiete“ ir „taikos uostu, jei galima taip pasakyti, visoje Europos Sąjungoje“.
Jos išėjimas „paliks tuštumą“, pridūrė jis.
Švelniosios galios įgūdžiai
Paskutiniame A. Merkel viršūnių susitikime Briuselyje ir vėl prireikė jos švelniosios galios įgūdžių, siekiant sušvelninti aršų teisinį ginčą su Lenkija dėl jos ES teisinės sistemos nepripažinimo – dalyko, kuris, kaip daugelis mano, gali būti kitas egzistencinę grėsmę Europos Sąjungai keliantis klausimas.
Ketvirtadienį, pirmąją susitikimo dieną, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis vėl gynė spalio 7 dieną jos Konstitucinio Tribunolo priimtą sprendimą, kad ES teisė taikytina tik tam tikrose apribotose srityse, o visur kitur pirmumą turi Lenkijos įstatymai.
A. Merkel, kurią palaikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pasinaudojo savo dideliu politiniu autoritetu, ragindama šalis siekti dialogo su Lenkija ir perspėdama dėl virtinės teisinių kovų, jeigu šis ginčas pasieks Europos Teisingumo Teismą.
Šią jos žinutę išgirdo Europos Komisija ir tokios šalys kaip Nyderlandai ir Belgija, norėjusios imtis griežtesnių veiksmų prieš Lenkiją ir kaltinančios ją siekiant panaikinti nacionalinių teismų nepriklausomumą ir nebesilaikyti demokratinių normų.
Nesutarimai tarp Rytų ir Vakarų ne kartą iškildavo per ilgą A. Merkel vadovavimo laikotarpį.
Jos kaip tarpininkės vaidmuo atspindėjo Vokietijos kaip didžiausios ES ekonominės galios poziciją ir leido į savo pusę palenkti daug buvusių sovietinio bloko šalių, kurių narystė Bendrijoje pakeitė politinę pusiausvyrą, pakreipdama rodyklę nuo Paryžiaus Berlyno naudai.
Šiame vaidmenyje taip pat atsispindėjo A. Merkel kilmė – vokiškos ir lenkiškos šaknys, be to sėkmingai naudojama taktika leisti nesutariantiems priešininkams iki išsekimo pasistumdyti užkulisiuose, o tada įžengti į sceną su siūlomu kompromisiniu sprendiniu.
Migracija
Migracija yra vienas daugiausiai nesutarimų su Rytų šalimis keliančių klausimų.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas buvo vienas tų, kurie sukilo prieš A. Merkel neįprastai drąsų sprendimą 2015 metais atverti Vokietijos sienas daugiau nei milijonui prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš karo draskomos Sirijos.
V. Orbanas, kurį palaikė Slovakija, Čekija ir Lenkija, paprasčiausiai ignoravo ES direktyvą dėl pabėgėlių naštos pasidalinimo. Tai suskaldė Bendriją migracijos klausimu ir šie nesutarimai liko neišspręsti iki šiol.
Migracijos problema vėl turi būti svarstoma penktadienį, antrąją ES viršūnių susitikimo dieną.
Tačiau kadangi rytinių šalių pozicija migracijos klausimu yra gerai žinoma, o jas dar palaiko Austrija ir Nyderlandai, produktyvių diskusijų tikimybė yra maža ir tikrai nereikėtų tikėtis proveržio migrantų naštos pasidalinimo klausimu.
Šiuo metu Vokietija tebeformuoja naująją vyriausybę, pakeisiančią A. Merkel kabinetą po rugsėjį įvykusių visuotinių rinkimų, kuriuose kanclerė nedalydavo ir kuriuose jos konservatorių partija CDU patyrė pralaimėjimą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
