Augant prie interneto prijungiamų daiktų skaičiui, didėja kibernetinių atakų rizika. ES žengė naują žingsnį, kad būtų geriau pasirengusi jas atremti.
Kovo 12 dieną europarlamentarai pritarė ES kibernetinio saugumo aktui, kuris sudarys sąlygas išduoti prie interneto jungiamiems prietaisams visose ES šalyse galiojančius kibernetinio saugumo sertifikatus, liudijančius, kad tie prietaisai – nuo išmaniųjų laikrodžių ir elektros skaitiklių iki sudėtingų pramoninių sistemų – atitinka kibernetinio saugumo reikalavimus.
„Šis teisės aktas yra esminis Europai tampant tarptautine kibernetinio saugumo lydere. Vartotojai ir gamintojai privalo pasitikėti IT sprendimais“, – pažymėjo EP pranešėja Angelika Niebler (Europos liaudies partija, Vokietija).
Kibernetinio saugumo sertifikavimas
Kibernetinio saugumo sertifikavimas bus savanoriškas, o jo schemos bus kuriamos remiantis egzistuojančiais tarptautiniais, Europos ir nacionaliniais standartais. Europos Komisijai jas patvirtinus, sertifikavimo schemas įgyvendins ir jų priežiūrą vykdys nacionalinės kibernetinio saugumo tarnybos.
EK taip pat stebės, kaip aktyviai sertifikavimu naudojasi gamintojai ir paslaugų teikėjai, ir iki 2023 m. įvertins, ar nereikėtų pereiti prie privalomo sertifikavimo.
Tikimasi, kad išmaniųjų prietaisų ir paslaugų sertifikavimas padės vartotojams geriau pasirinkti, o įmonės galės lengviau prekiauti savo produktais visoje ES.
ES kibernetinio saugumo agentūra
Pagrindinį vaidmenį rengiant kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas atliks sustiprinta ES Tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA), kuri taps nuolatine ES kibernetinio saugumo agentūra. Jai taip pat pavesta reguliariai rengti ES lygio kibernetinio saugumo pratybas, įskaitant kas dveji metai rengiamas stambaus masto visuotines pratybas.
Šios ir kitos ES kibernetinio saugumo akte numatytos priemonės turėtų prisidėti prie didesnio ES valstybių, įmonių ir eilinių vartotojų atsparumo kibernetinėms atakoms.
Daiktų internetas ir kibernetinių atakų rizika
Sparčiai besivystant daiktų internetui daugėja sąveikaujančių įrenginių, kurie vis dažniau tampa kibernetinių atakų taikiniais dėl jų pažeidžiamumo.
Pavyzdžiui, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos ataskaitoje pažymima, kad 2018 m. registruota 21 proc. daugiau incidentų, įvykusių dėl įrenginių saugumo spragų, kas yra susiję su didėjančiu daiktų interneto įrenginių naudojimu. Taip pat teigiama, kad išaugo kibernetinių incidentų sudėtingumas, o atakos tampa vis labiau rafinuotos.
http://images.alfa.lt/33193/6/90.mp4
