BNSEuropos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius yra vienas didžiausių Rusijos opozicijos rėmėjų ir kartu su kolegomis neseniai pateikė studiją, kokie turėtų būti ES (Vakarų) santykiai po Vladimiro Putino režimo žlugimo. Pokalbyje su IQ europarlamentaras teigė, kad reikia padėti Rusijai ir rusams sukurti kitą, ne imperinės Rusijos svajonę.
– Studijoje „ES santykiai su ateities demokratine Rusija“ siūlote įvairią strategiją, kaip turėtų ES veikti, kai prie Rusijos vairo stos demokratinė valdžia, bet tai neįmanoma, kol valdo V. Putino režimas. Kaip galėtų kristi V. Putino režimas ir kokiu būdu Rusija galėtų tapti demokratine šalimi?
– Tai didžiausias klausimas, kuris visus domina, bet į kurį mes negalime taip paprastai atsakyti. Galime tik spėlioti. Bet kaip Michailas Chodorkovskis (Rusijos opozicijos vienas iš lyderių – IQ past.) yra pasakęs: niekas nežino, kaip tai įvyks, bet tai turėtų būti „juodosios gulbės“ įvykiu (tai nenuspėjamas arba nenumatytas įvykis, paprastai su itin didelėmis pasekmėmis – IQ past.).
Svarbiau, žinoti, ką po to darome. Didžioji problema, kurią išryškiname savo studijoje, kad jaunos ar atsikūrusios demokratijos būna labai nestabilios, atsiranda daug greitų nusivylimų, kad stebuklų neįvyko, persekioja nostalgija praeičiai.
Nors nutikti tai gali labai įvairiai – ir dabar matome, kad generolai pykstasi su Kremliumi, tai kas čia žino, kaip viskas klostysis.
Todėl mes dėstome, kokią ES turėtų turėti strategiją santykiuose su demokratine Rusija, o ne kaip tai gali įvykti. Nors nutikti tai gali labai įvairiai – ir dabar matome, kad generolai pykstasi su Kremliumi, tai kas čia žino, kaip viskas klostysis.
– Kaip vertinate pačios Rusijos opozicijos, ypač liberalios, pajėgumus valdyti ir populiarumą Rusijoje?
– Mes su tais, kurie pabėgę ar į Briuselį, ar į Vilnių, ir stengiamės dirbti. Man pačiam tenka būti Europarlamente lyg ir šių iniciatyvų lyderiu. Esu pranešėjas Rusijos tema. Daug darome, esame sukūrę Europietiškos Rusijos draugų forumą, organizuojame daug renginių. Dirbame su opozicijos žmonėmis. Jūsų minėtą studiją parašėme su dviem žinomais Rusijos opozicijos intelektualais Vladimiru Milovu ir Sergejumi Gurijevu, kurie yra žinomi ekonomistai.
Ne tik kartu dirbame, bet ir padedame jiems vienytis. Jie nėra labai vieningi, bet karas vienija. Bandome Briuselyje sukurti platformą – „Demokratinės Rusijos centrą“.
Paskutinėje rezoliucijoje tai įrašėme ir bandome derintis su EP vadovybe. Rusijos opozicija taip pat derinasi, kas jiems čia galėtų atstovauti. Mums labai rūpi, kad toks centras paskatintų ES institucijas pradėti intensyvesnį ir koordinuotą darbą su Rusijos opozicija, nes kol kas to nelabai matyti. ES institucijos nelabai persitvarko prie naujos situacijos, prie naujų iššūkių. Bandome jas tokiu būdu paskatinti.
Kartu pastebime, kad mūsų nuomonės, mūsų iniciatyvų klausosi. Naujausias toks pavyzdys, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis EP sesijos metu, diskusijoje dėl Rusijos ir Ukrainos karo, pasakė labai teisingus žodžius, kurie iš esmės atkartoja mūsų tezes: iki šiol ES neturėjo rimtos strategijos Rusijos atžvilgiu, nes buvo priklausoma nuo dujų.
Dabar pagal J. Borrellį iš tų dujų baigiame išsivaduoti – nuo 41 proc. nukrito iki 7 proc. rusiškų dujų kiekis Europos rinkose, todėl atsiveria Europai galimybė būti mažiau priklausomai. Kaip sakė J. Borrellis, dėl to Europa gali turėti daug aiškesnę strategiją Rusijos atžvilgiu. Dėl tos pačios priklausomybės nuo rusiškų dujų, pasak J. Borrelio, Europa neturėjo ir strategijos Ukrainos atžvilgiu.
Nesame naivūs, kad Rusijoje demokratija gali įsitvirtinti paprastai, bet labai svarbu matyti, jog tai yra ir mūsų interesas.
Tai mūsų seniai sakyti, kartoti dalykai – išties ES neturėjo tokios strategijos ir mes vis raginome ją sukurti. Praėjusiais metais panašiu metu EP patvirtino mano pranešimą apie ES santykius su Rusija. Jame buvo daug dalykų, apie kuriuose mes dabar kalbame – kad Europa turi turėti strategiją santykių su būsima demokratine Rusija. Visa tai mes jau seniau kalbėjome, ir darbas toliau vyksta.
– Sunkokas klausimas, bet kiek, jūsų nuomone, Rusijos opozicija, ypač liberalioji, pajėgi perimti valdžią ir kiek ji įtakinga dabar pačioje Rusijoje?
– Sunku spėti. Nesame naivūs, kad Rusijoje demokratija gali įsitvirtinti paprastai, bet labai svarbu matyti, jog tai yra ir mūsų interesas. Todėl ES reikia turėti aiškią strategiją, kaip padėti Rusijai transformuotis, nes demokratinė Rusija būtų didžiulis poslinkis į teigiamą pusę kalbant apie saugumą visame Europos žemyne.
Daug kas Lietuvoje ir Europoje galvoja, kad Rusija yra prarastas reikalas, ir kai visi mato tuos žiaurumus Bučoje ar Irpenyje, tai dar dažniau mus vadina „naiviais“.
Nepaisant to, kad matome, jog opozicija V. Putino režimo labai stipriai persekiojama, terorizuojama ir jiems nelengva tarpusavyje sutarti, mes vis tiek matome tikslą padėti jiems ir laikytis vilties bei tikėjimo, kad Rusijoje gali įsitvirtinti demokratija.
Daug kas Lietuvoje ir Europoje galvoja, kad Rusija yra prarastas reikalas, ir kai visi mato tuos žiaurumus Bučoje ar Irpenyje, tai dar dažniau mus vadina „naiviais“. Bet tai mūsų interesas padėti Rusijai pasveikti nuo savo putinizmo ir padėti jai transformuotis.
– Tarkime, įvyks optimistinis scenarijus ir kris V. Putino režimas, kiek tuomet gali pasikeisti Rusijos pozicija Krymo, Abchazijos ar Osetijos klausimais, turint omenyje rusišką imperializmą ir V. Putino plėtotą šovinizmą?
– Man atrodo, kad su šiuo karu daugelis rusų, ypač iš opozicijos intelektualų, labai gerai pamatė, kur tokia imperialistinė svajonė sugrįžti prie didžiosios imperijos atvedė Rusiją. Rusija yra ant katastrofos slenksčio, ir visi tai gerai mato. Vilniuje surengtame G. Kasparovo forume ant scenos kabėjo toks šūkis: „Būkime drąsūs kaip Ukraina!“.
Todėl mūsų tikslas, kad eiliniai rusai turėtų galimybę per opozicijos lyderius ar pan. turėti kitą svajonę – normalaus, europietiško gyvenimo svajonę.
Parama Ukrainos pergalei tarp šių opozicijos sluoksnių yra besąlygiška. Jie patys skanduoja „Šlovė Ukrainai, herojams šlovė“, ir tikrai nėra iliuzijų dėl Krymo ar kitų teritorijų. Paprasčiausia ta imperinė ar postimperinė svajonė atkurti imperiją ukrainiečių yra daužoma į šipulius. Todėl mūsų tikslas, kad eiliniai rusai turėtų galimybę per opozicijos lyderius ar pan. turėti kitą svajonę – normalaus, europietiško gyvenimo svajonę. Įdomu, kad tas pačias mintis neseniai „The Washinton Post“ išdėstė ir Aleksejus Navalnas iš kalėjimo.
Plačiau apie Rusijos opozicijos galimybes ir gebėjimus pakeisti šalį skaitykite ČIA.
