YouTubeRusija toliau vykdo sabotažus ir kitokius išpuolius NATO valstybėse. Čekijos premjeras Petras Fiala pranešė, kad autobusų parko Prahoje padegimas tapo dar vienu hibridinės sabotažo kampanijos, kurią Rusija vykdo Europos šalių teritorijoje, įrodymu.
Šeštadienį policija sulaikė ispaniškai kalbantį vyrą iš Pietų Amerikos, kuris Čekijoje buvo vos penkias dienas. Ankstyvą ketvirtadienio rytą jis apipylė benzinu kelis Prahos autobusų parke stovinčius autobusus ir bandė juos padegti. Padaryta žala buvo nedidelė, tačiau P. Fiala savo pareiškime incidentą susiejo su neseniai įvykusiais gaisrais „Ikea“ parduotuvėje Vilniuje ir didžiausiame Lenkijos prekybos centre Varšuvoje.
„Ryšys su Rusija ne tik galimas, bet ir labai tikėtinas. Šį išpuolį tikriausiai organizavo ir finansavo Rusija“,– teigė jis.
Jei įtariamasis dėl Prahos automobilių stovėjimo aikštelės padegimo bus teisiamas pagal straipsnį dėl terorizmo, jam gresia 20–30 metų kalėjimo.
Čekija tapo viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų kovoje su Rusijos agresija, aprūpindama Kijevą artilerija, tankais ir šaudmenimis. Šių metų pradžioje, kai Ukrainai labai trūko šaudmenų, Praha organizavo sąjungininkų kampaniją, kurios metu rinko lėšas ir pirko artilerijos sviedinius. Kovą ji sutiko nupirkti 800 tūkst. sviedinių ir įvairiose šalyse surado dar 700 tūkst., kuriuos būtų galima įsigyti gavus papildomų lėšų.
Grėsmingi pranešimai ir iš kitos Ukrainos rėmėjos. Lenkijoje „Mesko“ ginklų gamykloje įvyko sprogimas, per kurį žuvo 59 metų įmonės darbuotojas. Incidentas įvyko viename iš degalų ir raketų cecho sandėlių. Sprogimo metu ten buvo trys darbuotojai, du spėjo evakuotis.
„Mesko“ produkcija apima raketų ir artilerijos sistemas, taip pat įvairaus kalibro šaudmenis. Visų pirma įmonė gamina nešiojamas „Piorun“ raketų sistemas „žemė–oras“, kurios naudojamos Ukrainos pajėgų – jomis buvo numušta rusų kamikadzių dronų, sraigtasparnių ir lėktuvų.
Gegužę „Financial Times“, remdamasis šaltiniais Europos žvalgybos tarnybose, pranešė, kad Rusija pradėjo planuoti diversijas visoje Europoje.
ES valdžios institucijos jau įtaria Rusiją sabotažu ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose. Balandį ir gegužę dėl šių atvejų Lenkijoje buvo sulaikyta daugiau kaip 10 asmenų.
Kitų asmenų vykdomas sabotažas yra būdingas Rusijos žvalgybos darbo bruožas. Kovą penki jos užverbuoti asmenys, tarp jų 20-metis britas Dylanas Earle'as, bandė padegti Ukrainos sandėlį Londone. Praėjusiais metais Didžiojoje Britanijoje buvo išaiškinta Rusijai dirbusi bulgarų šnipų grupė, šnipinėjusi vietos karinius objektus. Šį pavasarį Vokietijoje buvo sulaikyti du Vokietijos ir Rusijos pilietybes turintys vyrai. Jie šnipinėjo karines gamyklas, ginklų tiekimo kelius ir JAV bazę, kurioje mokomi Ukrainos tankistai, taip pat planavo sabotažą kariniuose ir pramoniniuose objektuose.
Danijos žvalgyba antradienį paskelbė, kad dėl įtariamo šnipinėjimo suimta Rusijos pilietė, o žiniasklaida pranešė, kad ji yra Rusijos diasporai gerai pažįstama moteris.
Žvalgybos agentūra PET savo pranešime nurodė, kad Rusijos pilietė buvo sulaikyta į pietus nuo Kopenhagos ir įtariama „padėjusi užsienio žvalgybos tarnybai veikti Danijoje“. PET pabrėžė, kad byla „nesusijusi su neseniai vykusiais Europos Parlamento rinkimais“, o labiau – su žiniasklaidos pranešimais apie Rusijos valstybinį turto fondą.
Danijos visuomeninis transliuotojas DR ir kitos Europos partnerių žiniasklaidos priemonės neseniai paskelbė publikacijas apie Rusijos fondą „Pravfond“. DR surinkti dokumentai rodo, kad fondas, kurį įsteigė Rusijos valdžia, įtariamas dezinformacijos projektų finansavimu.
„Tai nėra nieko naujo, – atsakydamas į IQ klausimą apie Rusijos išpuolius Europoje spaudos konferencijoje teigė Vokietijos Marshallo fondo Rytų regiono vadovas Michalas Baranowskis. – Tai tik dar labiau įrodo, kad Rusija mano su mumis kariaujanti hibridinį karą, kuris jau dabar aktyviai vyksta mūsų teritorijose.“
Kada Rusija peržengtų tą raudonąją liniją, po kurios galėtų įsikišti NATO valstybės? 4-ojo straipsnio aktyvinimas – Aljanso šalių narių pasitarimas dėl tolesnių veiksmų – galėtų parodyti Maskvai, kad NATO nestovi nuošalyje ir iniciatyvą išlaiko savo rankose. Anot eksperto, NATO jau yra pradėjusi tartis, kaip reikėtų reaguoti į šias diversijas, tačiau kol kas aišku tik viena – Aljansas Rusijai negali atsakyti tuo pačiu jos teritorijoje. Kaip teigė M. Baranowskis, svarbu išaiškinti kiekvieną tokį sabotažo aktą ir įrodymais atsakomybę priskirti Rusijai – tuomet bus galima teisėtomis priemonėmis priversti ją už šiuos veiksmus sumokėti.
Tačiau ekspertas neatmetė, kad, priklausomai nuo sabotažo, NATO galėtų aktyvinti ir 5-ąjį straipsnį. „Sabotažas neabejotinai gali privesti prie situacijos, kuri jau bus 5-ojo straipsnio teritorijoje, – svarstė M. Baranowskis. – Viskas priklauso nuo akto poveikio realybėje, realiems žmonėms. Aljansas labai aiškiai yra pasakęs, nesigilindamas į smulkmenas, kad atakos kibernetinėje erdvėje taip pat gali sukurti situaciją, kai bus būtina diskutuoti apie 5-ąjį straipsnį, jei poveikis realiam pasauliui bus labai didelis.“
