Meniu
Prenumerata

antradienis, rugpjūčio 9 d.


KLIMATO KAITA
Europoje užfiksuota naujų karščio rekordų
BNS
Scanpix

Vakarų Europą apėmusi didelė kaitros banga daug kur sukėlė žmonių sveikatai pavojingas sąlygas, taip pat skatino gamtinius gaisrus, o antradieniui prognozuojama naujų temperatūros rekordų.

Jungtinės Karalystės meteorologai sako, kad dabartinis nacionalinis kaitros rekordas – 38,7 Celsijaus laipsnio – gali tapti praeitimi ir kad temperatūra gali pirmąkart pasiekti 40 laipsnių. Ekspertai perspėja, kad šie ekstremalūs orai susiję su klimato kaita ir ilgainiui taps dar dažnesni.

Pirmadienį Anglijos rytinėje Safolko grafystėje termometrai rodė 38,1 laipsnio. Tai buvo karščiausia diena nuo metų pradžios ir trečia aukščiausia temperatūra, kada nors užfiksuota šiame regione.

Kitapus Lamanšo sąsiaurio, Prancūzijoje, virtinė miestų ir miestelių pirmadienį fiksavo vietinių kaitros rekordų, pranešė nacionalinė orų tarnyba.

Šiaurės vakariniame Bretanės regione, Atlanto vandenyno pakrantės uostamiestyje Breste termometrų stulpeliai pakilo iki 39,3 laipsnio. Ankstesnis karščio rekordas šiame regione buvo užfiksuotas 2002 metais, kai oras buvo įkaitęs iki 35,1 laipsnio.

Lamanšo pakrantės mieste Sent Brijė 39,5 laipsnio kaitra „pagerino“ ankstesnį 38,1 laipsnio rekordą. Tuo metu vakariniame Nanto mieste oras įkaito iki 42 laipsnių – labiausiai nuo 1949 metų, kai buvo užregistruota 40,3 laipsnio kaitra.

Prancūzijos pietvakariuose didelės kaitros sąlygomis dirbantiems ugniagesiams sunkiai sekėsi suvaldyti du didelius gaisrus, padariusius didelės žalos.

Jau beveik savaitę daugybė ugniagesių ir priešgaisrinių orlaivių kovoja su šiais gaisrais, kuriems malšinti buvo mobilizuota didžioji dalis Prancūzijos priešgaisrinių pajėgumų.

Evakuoti atostogautojai

Dubline fiksuota aukščiausia nuo 1887 metų temperatūra – 33 laipsniai karščio. Nyderlandų pietiniame Vestodpės miestelyje oras įšilo iki 35,4 laipsnio. Kaitra nebuvo rekordinė, bet antradienį prognozuojami dar šiltesni orai.

Kaimyninėje Belgijoje taip pat laukiama 40 °C ar karštesnių orų.

Ši karščių banga yra antroji per kelias pastarąsias savaites, apėmusi dalį Vakarų Europos.

Europos Komisijos tyrėjai sako, kad beveik pusėje (46 proc.) Europos Sąjungos teritorijos pasireiškia sausra, dėl kurios gali būti siunčiami perspėjimai. Pavojingo lygio sausra fiksuojama 11 proc. Bendrijos teritorijos, o pasėliai jau anksčiau kentėjo dėl drėgmės stygiaus.

Prancūzijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje siaučiantys gamtiniai gaisrai išdegino tūkstančius hektarų.

Netoli Prancūzijos Pila kopos, kuri yra aukščiausia smėlio kopa Europoje, tebeliepsnoja 9 km ilgio ir 8 km pločio teritorija. Gaisras nuniokojo vaizdingus gamtos plotus, populiarius kempingus ir paplūdimius.

Liepsnos buvo tokios smarkios, kad „tiesiog sprogdino daiktus“, sakė vietos ugniagesių tarnybos vadovas Marcas Vermeulenas. „Plyšta 40-mečių pušų kamienai“, – pridūrė jis.

Pirmadienį iš Pila kopos apylinkių buvo evakuota iš viso 8 000 žmonių, nes kintamos krypties vėjai nešė tirštus dūmus į gyvenamąsias teritorijas, sakė pareigūnai.

Prancūzijoje dėl gaisrų buvo priversti evakuotis iš viso apie 32 tūkst. gyventojų ir turistų. Daugelis jų prisiglaudė specialiai evakuotiesiems įrengtuose centruose.

Pirmadienį vakare pietvakarinio Bordo miesto prokurorai informavo sulaikę vyrą, įtariamą sukėlus vieną iš regione siaučiančių gaisrų.

Du gaisrai šiame regione išdegino beveik 17 tūkst. hektarų.

Pietryčiuose esančiame Avinjone praeitą ketvirtadienį įsiplieskęs gaisras pirmadienį vėl suaktyvėjo, pranešė vietos ugniagesiai. Dar vienas gaisras kilo šiaurės vakarinėje Bretanėje.

Ispanijos šiaurės vakarinėje Samoros provincijoje liepsnojantis gaisras pareikalavo 69 metų avių ganytojo gyvybės, pranešė regiono valdžia. Sekmadienį tame regione žuvo ugniagesys.

Vėliau pirmadienį buvo paskelbta, kad Madride mirė į 6-ą dešimtį įžengęs biuro darbuotojas, ištiktas šilumos smūgio.

Tarnybos pranešė apie 20 gamtinių gaisrų, tebeliepsnojančių nuo Ispanijos pietinių sričių iki Galisijos šiaurės vakariniame pakraštyje ir išdeginusių apie 4,5 tūkst. hektarų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 07 19 09:34
Spausdinti