Meniu
Prenumerata

sekmadienis, vasario 25 d.


EUROPOS KOMISIJOS NUOLAIDOS ŪKININKAMS
Europos Komisija siūlo vieniems metams sušvelninti tam tikras žemės ūkio taisykles
ELTA
Europos Komisija
Ursula von der Leyen.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) pasiūlė leisti Europos Sąjungos ūkininkams 2024 metais pasinaudoti nuo bendros žemės ūkio politikos taisyklių, kuriomis jie įpareigojami laikyti tam tikrus negamybinius plotus, nukrypti leidžiančiomis nuostatomis.

Valstybėms narėms išsiųstas EK pasiūlymas, kurios dėl jo balsuos komiteto posėdyje, yra pirmas konkretus politinis žingsnis reaguojant į susirūpinimą dėl ūkininkų pajamų. Juo taip pat atsižvelgiama į kelių valstybių narių Žemės ūkio tarybos posėdžiuose pateiktus prašymus.

Norėdami gauti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) paramą, ūkininkai turi laikytis devynių sustiprintų aplinkai ir klimatui palankių standartų. Šis paramos sąlygų principas taikomas beveik 90 proc. ES naudojamų žemės ūkio naudmenų ir atlieka svarbų vaidmenį integruojant tvaraus ūkininkavimo praktiką. Šis pagrindinių standartų rinkinys vadinamas GAAB, t. y. „gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė“.

Aštuntuoju GAAB standartu, be kita ko, nustatytas reikalavimas dėl mažiausios ariamosios žemės dalies skyrimo negamybiniams plotams arba objektams. Pastarieji paprastai reiškia pūdymui paliktą žemę, o taip pat tokius objektus kaip gyvatvorės ar medžiai. Ūkiams, kuriuose ariamosios žemės yra mažiau nei 10 hektarų, paprastai šis reikalavimas netaikomas. Europos Komisija suteikia galimybę netaikyti šio reikalavimo visiems ES ūkininkams ir vis tiek laikyti juos atitinkančiais BŽŪP pagrindinės tiesioginės išmokos skyrimo reikalavimus.

ES ūkininkai, auginantys azotą fiksuojančius augalus (pavyzdžiui, lęšius, žirnius ar ankštines daržoves) arba tarpinius pasėlius 7 proc. jų ariamosios žemės vietoje to, kad paliktų 4 proc. savo ariamosios žemės pūdymams ar negamybiniams plotams, bus laikomi atitinkančiais šį reikalavimą.

Tarpiniai augalai yra augalai, kurie auga tarp dviejų pagrindinių pasėlių. Šie augalai gali būti naudojami gyvūnams šerti arba kaip žaliosios trąšos. Azotą fiksuojančių augalų ir tarpinių augalų naudojimas visokeriopai naudingas aplinkai, be kita ko, dirvožemio biologinei įvairovei ir mažesniam maisto medžiagų išplovimui. Siekiant laikytis BŽŪP aplinkosaugos tikslų, pasėliai turi būti auginami be augalų apsaugos produktų.

EK pasiūlymas kruopščiai suderintas, kad būtų užtikrinta reikiama tinkamos pagalbos su įvairiomis krizėmis susiduriantiems ūkininkams teikimo ir biologinės įvairovės bei dirvožemio kokybės apsaugos pusiausvyra.

Dėl priemonės artimiausiomis dienomis balsuos į komiteto posėdį susirinkusios valstybės narės. Po to Europos Komisija pradės oficialią priėmimo procedūrą. Reglamentas bus taikomas atgaline data nuo 2024 m. sausio 1 d. Valstybės narės, norinčios taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą nacionaliniu lygmeniu, turi apie tai per 15 dienų pranešti Europos Komisijai, kad būtų galima kuo greičiau informuoti ūkininkus.

„Ūkininkai yra ES apsirūpinimo maistu atrama ir mūsų kaimo vietovių šerdis. Nuolatinį įsipareigojimą EK įgyvendina 386,7 mlrd. eurų vertės BŽŪP biudžetu, kuriuo padedama stabilizuoti Europos ūkininkų pajamas ir atlyginti už jų pastangas klimato ir tvarumo srityse. Šiandienos priemonė suteikia ūkininkams daugiau lankstumo įvairių iššūkių kupinu laikotarpiu. Toliau bendradarbiausime su mūsų ūkininkais siekdami užtikrinti, kad BŽŪP būtų išlaikyta tinkama jų poreikių tenkinimo ir viešųjų gėrybių teikimo mūsų piliečiams pusiausvyra“, – pranešime sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

2024 02 01 11:30
Spausdinti