EPTrečiadienį Europos Parlamento (EP) nariai nusprendė, kad iki 2030 m. penktadaliui ES sausumos ir jūrų ekosistemų turi būti taikomos gamtos atkūrimo priemonės, rašoma EP pranešime žiniasklaidai. EP pozicijai dėl gamtos atkūrimo taisyklių projekto pritarė 336 EP nariai, 300 nepritarė, o 13 susilaikė.
Europarlamentarai pažymėjo, kad ekosistemų atkūrimas yra svarbus kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu. Atkūrus gamtos buveines, taip pat mažėja maisto saugumo rizika. EP nariai atkreipė dėmesį, kad šios taisyklės neįpareigoja kurti naujų draustinių ir neriboja atsinaujinančios energijos plėtros, nes ji prilyginta viešajam interesui.
EP nariai taip pat pažymi, kad gamtos atkūrimo taisyklės padės įgyvendinti ES tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, JT biologinės įvairovės konvenciją. Jie remia Komisijos pasiūlymą iki 2030 m. gamtos atkūrimo priemones taikyti 20 proc. visų ES sausumos ir jūros ekosistemų.
Taisyklės galės būti taikomos tik po to, kai Komisija pateiks duomenis dėl ilgalaikio maisto saugumo užtikrinimo sąlygų, o ES valstybės suskaičiuos kiekvienos buveinės plotą, kurį būtina atkurti, priduria europarlamentarai. Jie taip pat numatė galimybę dėl nenumatytų aplinkybių atidėti gamtos atkūrimo tikslų įgyvendinimą.
Per metus laiko po taisyklių įsigaliojimo Komisija įvertins, ar ES turi pakankamai lėšų gamtos atkūrimo tikslams finansuoti ir galės spręsti dėl papildomo ES fondo įsteigimo.
„Gamtos atkūrimo taisyklės yra svarbi Europos žaliojo kurso dalis, kuri remiasi mokslininkų rekomendacijomis, kaip atkurti Europos ekosistemas. Jos bus naudingos ūkininkams ir žvejams bei padės užtikrinti, kad žemė bus tinkama gyvenimui ateities kartoms. Turime toliau tęsti pradėta darbą ir sutarti su ES valstybėmis dėl galutinio taisyklių projekto iki EP kadencijos pabaigos“, – balsavimą komentavo EP pranešėjas Cezaris Luena.
Pranešime pabrėžiama, kad apie 80 proc. Europos gamtos buveinių yra prastos būklės. Siekdama ES klimato ir biologinės įvairovės skatinimo tikslų, praėjusių metų birželį Europos Komisija pateikė reglamento dėl gamtos atkūrimo projektą. Komisijos duomenimis, naujos taisyklės suteiks nemažai ekonominės naudos, nes kiekviena vieno euro investicija į gamtos atkūrimą sukurs papildomus aštuonis eurus.
Konservatoriai priešinosi įstatymo priėmimui
Kaip ELTA rašė anksčiau, Europos liaudies partijos (ELP) atstovai save pristato kaip ūkininkų ir kaimo vietovių interesų gynėjus. Jų teigimu, Gamtos atkūrimo reglamento tikslai yra per griežti ir užkraus nesąžiningą naštą ūkininkams tuo metu, kai jų prašoma didinti maisto gamybą Rusijai kariaujant prieš Ukrainą, kuri anksčiau buvo pagrindinė žemės ūkio produktų eksportuotoja į ES.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė sako, kad svarstomas Gamtos atkūrimo reglamentas yra itin svarbus visiems visuomenės sluoksniams, tad ELP narių pasirinkimas remti ūkininkų interesus yra nesuprantamas.
„Tai yra labai neeilinis teisės aktas – per turbūt 20 metų, tai pirmasis reglamentas, kuris yra visiškai orientuotas į gamtos apsaugą. Vis dėlto, Europos liaudies partija (ELP), kuriai priklauso ir 4 mūsų konservatoriai, darė viską, kad šis įstatymas būtų atmestas. Neslepiant buvo sakoma, kad partija ėmėsi atstovauti ūkininkų interesus, kas yra keista – neturėtų būti išskiriama kažkuri viena grupė, nes toks teisės aktas yra svarbus mums visiems“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sakė L. Paškevičiūtė.
Pasak aplinkosaugininkės, Iki paskutinės minutės laikėsi įtampa dėl balsavimo rezultatų, 36 balsų persvarą lėmė „ELP atskalūnai“.
„Iš mūsų konservatorių Aušra Maldeikienė balsavo už šį teisės aktą, o Liudas Mažylis susilaikė, kas yra tokia drungna pozicija. Ypatingai liūdina Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės balsavimas prieš“, – nusivylimo neslepia specialistė.
ELP narė europarlamentarė A. Maldeikienė savo interneto puslapyje pripažįsta, kad ELP „vadovybė šį kartą į pirmą vietą iškėlė ne daugumos žmonių interesus, o ūkininkų, kuriam sakosi atstovaujanti, pageidavimus bei savo politines ambicijas“. Vis dėlto pati politikė balsavo už reglamento priėmimą nesutikdama su frakcijos pozicija.
„Kalbos, kad šis reglamentas sunaikins žemės ūkį yra be turinio. Žemės ūkį jau dabar smarkiai apsunkina klimato kaitos padariniai, vis dažnėjančios audros, sausros, karščio ar, priešingai, šalčio bangos. O klimato kaita ir gamtos bei gyvybės įvairovė yra broliai dvyniai: nykstant gyvūnijai, o dirvožemio kokybei menkstant ne dienomis, bet valandomis, ūkininkų verslas komplikuojasi. Ir tai girdime dažnėjančiose jų raudose dėl papildomo finansavimo, kuris būtinas, kad jie galėtų gauti jiems įprastus pelnus“, – rašo A. Maldeikienė.
Aplinkos koalicijos vadovė L. Paškevičiūtė džiaugiasi, kad reglamento svarstymas perėjo į kitą žingsnį, tačiau neslepia, kad patvirtinta jo versija yra gerokai susilpninta. Dėl konkrečių reglamento nuostatų tolesnės derybos vyks triloguose – Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos narių bendruose svarstymuose dėl reglamento patvirtinimo.
ELTA primena, kad 2022 m. birželį Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl ES Gamtos atkūrimo įstatymo, kuris yra pagrindinė Europos žaliojo susitarimo dalis. Pasiūlyme numatyti teisiškai privalomi biologinės įvairovės ir nualintų ekosistemų, ypač tų, kurios turi didžiausią potencialą surinkti ir kaupti anglies dioksidą, atkūrimo tikslai.
Gamtos apsaugos reglamento svarstymas jau vyko EP Žemės ūkio, Žuvininkystės ir Aplinkos komitetuose. Visų trijų komitetų posėdžių metu reglamentas nebuvo patvirtintas.
