Scanpix„Mūsų diplomatai ir mes visi turėtume atlikti geresnį darbą stengdamiesi atmušti Rusijos propagandą, – gegužės 28 d. „Brookings“ institute Vašingtone vykusioje diskusijoje kalbėjo instituto JAV ir Europos studijų centro vyresnioji tyrėja, buvusi Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos narė Fiona Hill. – Jau vien tai, kad mes turime diskusiją apie sankcijų Rusijai veikimą, tą parodo. Mes stengiamės kovoti su klastinga idėja, kad negalime nieko padaryti, kad sustabdytume [Vladimirą] Putiną. Putinas nori, kad galvotume, jog negalime jo įveikti.“
Kalbos, kad Vakarų šalių Rusijai taikomos sankcijos nestabdo Rusijos ekonomikos, padeda Kremliaus propagandos mašinai, teigė ekspertė. Dabar V. Putinas Rusiją atvedė į laikotarpį, kai susikerta džergždžianti carinė ir sovietinė sistemos.
Sovietų sistema, anot ekspertės, taip pat buvo karo mašina, tačiau galiausiai jai pritrūko garo, ir dabar toks pat scenarijus taip pat neišvengiamas. „Jei viską statai ant karo ekonomikos, (...) galiausiai susidursi su reikšmingomis pasekmėmis“, – teigė F. Hill.
ScanpixDiskusijoje taip pat dalyvavusi Europos užsienio reikalų tarybos vyresnioji politikos tyrėja Agathe Demarais atkreipė dėmesį, kad svarbu apsibrėžti, ko sankcijos neturi daryti, – šioje srityje yra daug painiavos.
„Tai nėra stebuklingas ginklas karui sustabdyti, – pabrėžė tyrėja. – Tai matome jau nuo 2014 m., kai sankcijos irgi nesustabdė Putino. Antras ne uždavinys yra režimo pasikeitimas. Istoriškai žinome, kad sankcijos to niekada negali pasiekti, ir neturime jokios priežasties manyti, kad Putinas pakeistų savo požiūrį į Ukrainą. Ir trečiasis ne uždavinys yra dėl ekonomikos griūties Rusijoje. (...) Rusijos ekonomika yra viena didžiausių pasaulyje ir ji turi daug finansinių išteklių, bet dar svarbiau, kad tokios ekonomikos griūtis nėra Vakarų interesas – tai sukeltų raibulius visame pasaulyje.“
Kokį vaidmenį tuomet atlieka Rusijai taikomos sankcijos? Anot A. Demarais, tai diplomatinė žinutė ir išreiškiamas palaikymas Ukrainai, taip pat apsunkinimas V. Putino galimybių toliau kariauti šį karą. „Tai nėra juoda ir balta, įjungti – išjungti, tai nėra jungiklis, bet mes apsunkiname jam galimybes finansuoti šį karą ir pasiekti karui reikalingas technologijas“, – aiškino tyrėja. Svarbiausia, kad sankcijos prisideda prie ilgalaikės Rusijos ekonomikos degradacijos, lėto jos energetikos sektoriaus smaugimo. Anot A. Demarais, šiais klausimais sankcijos Rusijai neabejotinai veikia.
Tačiau tyrėja atkreipė dėmesį ir į kitą pavojingą tendenciją.
Kitos Vakarams priešiškos valstybės su Kinija priešakyje mokosi iš Rusijai taikomų sankcijų ir ruošiasi būdams ateityje, esant reikalui, jas apeiti. Tokie mechanizmai joms suteiktų planą B. Pavyzdžiui, Kinija 30 proc. savo tarptautinės prekybos vykdo savo valiuta renminbi (Kinijos juaniais), ir tai apsaugo nuo galimo lėšų įšaldymo Vakarų valstybėse (dabar tai gresia Rusijai).
Kuriamos ir alternatyvos tarptautinei bankinei sistemai SWIFT, nuo kurios Rusija buvo atkirsta pradėjusi plataus masto karą Ukrainoje – Kinija kuria mechanizmą CIPS, kuris yra kur kas mažesnis nei SWIFT, tačiau prie jo prisijungę ir Europos, ir JAV bankai.
Kitaip tariant, Kinija ne tik mažiau nukentėtų, jei būtų atjungta nuo SWIFT, bet ir galėtų ateityje reikalauti ekonominių partnerių naudotis tik CIPS. Taip su Kinija per CIPS prekiaujančios valstybės taip pat taptų priklausomos nuo Pekino, nes šis bet kada galėtų jas atjungti – panašiai dabar elgiasi JAV. Skaitmeninės valiutos taip pat kelia nerimą dėl galimo sankcijų apėjimo. „Tai reiškia, kad sankcijos kaip ginklas ilgainiui gali tapti nebeefektyvus, – kalbėjo A. Demarais. – Tai turėtų pasekmių ir nacionaliniam saugumui.“
