Ketvirtadienį euro zonos valstybių finansų ministrai turėtų patvirtinti naują Eurogrupės prezidentą. Jo kėdė tapo tuščia po to, kai birželį iš Portugalijos finansų ministro pareigų pasitraukė Mario Centeno.
Apie norą užimti euro zonos šalių finansų ministrų posėdžių pirmininko vietą yra pareiškę trys kandidatai: 45-erių Airijos finansų ministras Paschalis Donohoe, 62-erių Liuksemburgo finansų ministras Pierre’as Gramegna ir 51-ų Ispanijos finansų ministrė Nadia Calviño. Būtent jai, ilgus metus Europos Komisijoje užėmusiai aukštas pozicijas, prognozuojama sėkmė – ją turėtų palaikyti Italija, Graikija, Prancūzija ir Vokietija.
Be to, N. Calviño yra vienintelė moteris, dalyvaujanti neformaliuose šios grupės pasitarimuose ir, kalbama, yra stipriai remiama Vokietijos kanclerės Angelos Merkel. Sėkmės atveju ji taptų pirmąja institucijos lydere moterimi ir dar vienu pavyzdžiu, kaip ES institucijos siekia užtikrinti lyčių lygybę aukščiausiu lygmeniu: Europos Komisijai šiuo metu vadovauja Ursula von der Leyen, Europos Parlamentui – Davidas Sassolis; Europos Vadovų Tarybai – Charles’is Michelis, Europos centriniam bankui – Christine Lagarde.
Tačiau jos federalistinis požiūris į euro zonos integraciją nepriimtinas Šiaurės valstybėms, Ispanijos socialistų partijos vyriausybės narei N. Calviño galimybes sumažina ir tai, kad septyni finansų ministrų susitikimuose dalyvaujantys Eurogrupės nariai save priskiria centro dešinei.
Liuksemburgo finansų ministras P. Gramegna palaikymo turėtų sulaukti iš Beniliukso valstybių, P. Donohoe – iš mažųjų euro zonos grupės narių. Abu jie laikosi pozicijos „tiesti tiltus“ ir siekti suderinti narių ekonomikos politiką ir prioritetus.
Kalbama, kad būtent Airijos finansų ministras būtų tinkamesnis kandidatas į Eurogrupės vadovo pareigas ir galėtų pasiekti daugiau vienybės tarp narių. Diskusijos dėl poreikio reformuoti euro zoną ir koronaviruso pandemijos sukelta ekonomikos krizė tik paaštrino blokų skirtumus ir padidino nesutarimus. „Būtent P. Donohoe vertinamas labiau kaip kompromisinis variantas“, – naujienų portalui „Euractiv“ sakė anonimu likti panoręs ES diplomatas.
Pustrečių metų kadencijai išrenkamas Eurogrupės vadovas į savo rankas perims kone keisčiausią ES instituciją. Kas mėnesį jam teks pirmininkauti tam, kas per 2008 m. finansų krizę prasidėjo kaip neformalūs finansų ministrų susitikimai prie pietų stalo ir išaugo į 19 euro zonos šalių finansų ministrų posėdžius. Eurogrupė kartais apibūdinama kaip faktinė bendros valiutos vyriausybė.
Viruso COVID-19 pandemijos metu Eurogrupės vaidmuo kiek mažesnis nei prieš dešimtmetį, nors ji vis dėlto pasiekė susitarimą dėl 540 mlrd. eurų atsako į koronavirusą paketo, numatančio finansavimą darbo vietoms išsaugoti, mažų ir vidutinių įmonių gyvybingumui palaikyti ir suteikti pigius šaltinius valstybėms narėms, labiausiai nukentėjusioms nuo pandemijos, sveikatos krizei įveikti.
Vis dėlto pirmasis naujai išrinkto Eurogrupės vadovo darbas turėtų būti pakloti pamatus euro zonos valstybių finansų ministrų neformaliems susitikimams teisiškai įtvirtinti. Kol kas vienintelės institucijoje galiojančios taisyklės apima reguliarius mėnesinius susitikimus ir pirmininkaujančiojo kadencijos ilgį. Visa kaita palikta Eurogrupės narių nuožiūrai.
Dėl šios priežasties institucija neretai apibūdinama kaip „blogiausių ir geriausių Briuselio savybių derinys“: ji niekam neatskaitinga, dirba neskaidriai, tačiau sprendimus priima veiksmingai.
