PexelsSocialinio tinklo „Facebook“ „aukščiausiasis teismas“, kuriam pavesta spręsti dėl opaus ir žalingo turinio šalinimo, pradėjo dirbti ir jau turi maždaug 20 tūkst. susikaupusių bylų.
Nepriklausoma ekspertų grupė, oficialiai vadinama „Facebook“ priežiūros komisija, svarstys bylas, susijusias su nacių propaganda, neapykantos kalba, nuogybėmis, dezinformacija apie pandemiją, pavojingais asmenimis ar organizacijomis.
Komisija, įsteigta paraginus feisbuko įkūrėjui Markui Zuckerbergui, turi įgaliojimus panaikinti jo ir kitų vadovų sprendimus. Ji nurodė, kad prioritetą teikia byloms, „galinčioms paveikti daug vartotojų visame pasaulyje, turinčioms didžiulę svarbą viešajam diskursui ar keliančioms svarbių klausimų dėl „Facebook“ politikos“.
Socialinis tinklas sutiko vadovautis po apeliacijų priimtais sprendimais, bet jie bus taikomi tik konkretiems atvejams ir precedentų nenustatys. Vis dėlto komisijos narė Julie Owono, Paryžiuje įsikūrusios skaitmeninių teisių organizacijos „Internet Sans Frontieres“ (ISF) vykdomoji direktorė, išreiškė viltį, kad komisija galės padėti nustatyti „jurisprudenciją“, kuri savo ruožtu galėtų nulemti platesnius standartus dėl turinio sprendimų.
Emocija svarbiau už tiesą?
Komisija vengs skundų, tiesiogiai susijusių su klaidinančiais ar neįrodytais pareiškimais apie JAV rinkimus, kuriuos paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ar kiti garsūs veikėjai.
Tačiau komisija svarsto apeliaciją dėl sprendimo pašalinti įrašą, kad nacių propagandos ministras Josephas Goebbelsas kalbėjo apie būtinybę apeliuoti į emocijas ir instinktus, o ne intelektą ar domėjimąsi tiesa. „Vartotojas savo apeliacijoje Priežiūros komisijai nurodė, jog ši citata yra svarbi, nes vartotojas mano, kad dabartinė JAV prezidentūra vadovaujasi fašistiniu modeliu“, – sakoma šios apeliacijos santraukoje.
Kita svarstoma apeliacija yra susijusi su buvusio Malaizijos premjero Mahathiro Mohamado tviterio žinučių momentinės ekrano kopijos pašalinimu. Tose žinutėse ekspremjeras tvirtino, kad „musulmonai turi teisę pykti ir žudyti milijonus prancūzų už praeities žudynes“. Skundą pateikęs asmuo teigia, kad norėjo informuoti apie šiuos „baisius žodžius“.
Žinios apie krūties vėžį
Aptarimui buvo atrinkti šeši iš daugiau kaip 20 tūkst. spalį komisijai pateiktų skundų. Vieną jų pateikė socialinis tinklas, o likusius penkis – vartotojai. Skundu iš Brazilijos ginčijamas sprendimas pašalinti „Instagram“ skelbtus krūtų su vėžio požymiais atvaizdus, nes jais buvo parodyta daugiau nuogumo, nei leidžiama pagal feisbuko taisykles.
Šios nuotraukos buvo krūties vėžio prevencijos kampanijos „Pink October“ („Rožinis spalis“) dalis, tvirtina skundo pateikėjas. omisija taip pat sutiko svarstyti įrašą vienoje grupėje, kuriame be įrodymų buvo teigiama, kad hidroksichlorokvino ir azitromicino derinys gydo COVID-19.
Kiekviena apeliacija priskirta grupei iš penkių narių, kurių bent vienas yra iš regiono, susijusio su svarstomu turiniu. Sprendimų ir atsakomųjų „Facebook“ veiksmų tikimasi per 90 dienų. Komisija laukia viešų komentarų apie bylas, siekdama pasinaudoti asmenų ar organizacijų profesines žinias, susijusias su atitinkamomis temomis.
Tokios komisijos idėją M. Zuckerbergas pirmą kartą iškėlė 2018 metais. Jis kalbėjo apie nepriklausomą instituciją, kuri galėtų panaikinti kompanijos sprendimus dėl to, kurie įrašai paliekami, o kurie – šalinami. Komisijos nariai yra iš įvairių šalių; tarp jų yra teisininkų, žmogaus teisių aktyvistų, žurnalistų, vienas Nobelio taikos premijos laureatas ir vienas buvęs Danijos premjeras.
„Facebook“, kuris įkūrė nepriklausomą fondą naujajai komisijai, sakė, kad rengia programinę įrangą, su kuria nariai galės bylas tikrinti būdami bet kur pasaulyje. Feisbuko kritikai skeptiškai vertino Priežiūros komisiją ir tai, ar socialinis tinklas vykdys sprendimus dėl turinio, galinčius riboti naudojimąsi ir, tuo pačiu, pajamas iš reklamos.
