ScanpixFilipinų prezidento Rodrigo Duterte’s 4-osios valdymo metinės kiek apkarto dėl JT Žmogaus teisių tarybos raporto dėl šalyje išvešėjusių neteisminių žmogžudysčių, priimtų abejotinų antiteroristinių įstatymų ir prasto atsako į COVID-19 pandemiją.
Portalo DW duomenimis, Filipinuose prezidento kadencija trunka 6 metus, tačiau jam neleidžiama būti perrinktam.
Praėjusią savaitę JT Žmogaus teisių tarybos vadovė Michelle Bachelet išleido raportą, kuriame R. Duterte’s valdymas buvo įvardytas kaip „tvirtos rankos“, lėmusios „plačiai paplitusių, sistematiškų ir besitęsiančių“ žmogžudysčių augimą.
„Įstatymai ir politika, skirti susidoroti su nacionalinio saugumo grėsmėmis ir nelegalių narkotikų platinimu, buvo įgyventi taip, kad stipriai paveiktų žmogaus teisių situaciją šalyje. Tai nulėmė tūkstančius žmogžudysčių, abejotinų suėmimų ir nesiskaitymą su tais, kurie kovoja su šiais žmogaus teisių pažeidimais“, – teigė M. Bachelet.
Raportas, kuriame remiamasi prieinamais dokumentais, žiniasklaidos pranešimais ir aukų bei jų artimųjų liudijimais, atskleidė, kad neteisminės žmogžudystės buvo įgyvendinamos beveik be jokių pasekmių.
Policijos operacijos ir linčiuotojų išpuoliai
Nuo pat 2016 m., kai R. Duterte tapo prezidentu, daugiau nei 27 tūkst. įtariamų narkotikų prekeivių buvo nužudyti policininkų arba savavalių linčiuotojų. Beveik 250 žmogaus teisių gynėjų, tarp kurių buvo profesinių sąjungų narių, teisininkų, žurnalistų ir aplinkosaugos aktyvistų, irgi neteko gyvybės.
Atsakydamas į raporte pareikštus kaltinimus JT sesijos metu, Filipinų teisingumo sekretorius Menardo Guevarra teigė, kad šalis yra įsteigusi specialią tarpinstitucinę komisiją, kuri tiria neteisminių žmogžudysčių atvejus ir „teisiškai vertina“ daugiau nei 5,6 tūkst. policijos operacijų, pasibaigusių kieno nors mirtimi.
Tačiau žmogaus teisių organizacijos „Karapatan“ vadovė Cristina Palabay yra skeptiška dėl šių planų.
„Mes jau esame buvę šioje situacijoje. Įvairių komisijų buvo sukurta, tačiau jos taip ir neįgyvendino teisingumo ir neįvedė atskaitomybės. Tai tėra būdas nusiplauti nuo kaltės“, – teigė C. Palabay.
Filipinų policijos atstovas Bernardas Banacas išvis atmeta bet kokius kaltinimus dėl paplitusių žmogžudysčių.
Kaip rodo policijos turimi duomenys, nuo pat valstybės paskelbtos kovos su nelegaliais narkotikais pareigūnai suėmė apie 330 tūkst. narkotikus vartojančių įtariamųjų, žuvo 7673 asmenys per susišaudymus su teisėsauga.
„Viena mirtis kas 43 suėmimus kažkaip nesusisieja su paplitusiomis žmogžudystėmis. Greičiau tai parodo tikrąjį teisėsaugos norą suimti nusikaltėlį ir vykdyti įstatymus“, – teigė B. Banacas.
Nepasitenkinimo pavertimas nusikaltimu
JT raporto išleidimas sutapo su R. Duterte’s pasirašytu antiterorizmo įstatymu. Šis teisės aktas kritikuojamas dėl savo gan miglotos terorizmo apibrėžties ir gan plačių saugumui suteikiamų galių suimti įtariamus teroristus be orderio, taip pat juos sulaikyti ilgesniam laikui.
Kritikai perspėjo, kad administracijos istorija su žmogaus teisių ir pilietinių teisių nesiskaitymu teisėsaugoje gali reikšti, jog naujasis įstatymas gali būti naudojamas malšinant gyventojų nepasitenkinimą.
„Dėl R. Duterte’s pasirašyto antiterorizmo įstatymo mes vargiai tikimės, kad dalykai žmogaus teisių srityje bent kiek pasitaisys šioje administracijoje“, – teigė dviejų sūnų policijos operacijoje netekusi Llore Pasco.
Daugybė žmonių pažeidė karantino reikalavimus ir išėjo į gatves protestuoti dėl šio praėjusį šeštadienį pasirašyto įstatymo.
