ShutterstockGegužės 19–21 d. Japonijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto (G 7) valstybių susitikime galingiausių pasaulio šalių lyderiai rinksis Hirošimos mieste. Šiame mieste susitikimas rengiamas neatsitiktinai. Hirošima 1945-aisiais buvo vienas iš dviejų Japonijos (ir vienintelių pasaulyje) miestų, nukentėjusių nuo branduolinių bombų.
Japonijos premjeras Fumio Kishida ketina šiuo realiu pavyzdžiu pasauliui priminti, kas laukia panaudojus branduolinį ginklą, ir raginti siekti taikos. „Japonija tikisi, kad taip bus įtvirtinti žingsniai siekiant pasaulio be branduolinių ginklų“, – rašoma oficialiame susitikimo interneto puslapyje.
Tradiciškai susitikimą rengia tuo metu G 7 pirmininkaujanti šalis. G 7 priklauso Italija, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija ir Vokietija. ES taip pat dalyvauja šiame formate.
Rusija, 2014-aisiais pašalinta iš tuomečio G 8 forumo, oficialiai dar nėra išsakiusi grasinimų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, tačiau prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti Kremliaus atstovai užuominomis kalba apie tokią galimybę. Nors ši retorika gali būti laikoma bandymu atgrasyti Vakarus nuo teikiamos karinės pagalbos Kyjivui ir priversti ukrainiečius sudėti ginklus ar sėsti prie derybų stalo, šiemet Rusija žengė dar vieną žingsnį raudonosios linijos link – vasarį V. Putinas paskelbė stabdantis Rusijos dalyvavimą su JAV pasirašytoje dvišalėje branduolinio nusiginklavimo sutartyje „New START“, o kovą paskelbta apie ketinimus branduolinį ginklą dislokuoti Baltarusijoje.
BEREKLAMOS:
