ScanpixPraėjus jau dvejiems metams nuo pirmųjų klimato aktyvistės protestų dėl klimato, Greta Thunberg tvirtina, kad visas šis laikas buvo iššvaistytas pasauliui taip ir nesugebėjus imtis reikiamų priemonių klimato krizei suvaldyti, skelbia portalas „The Guardian“.
G. Thunberg protestai davė pradžią pasauliniam judėjimui, o ketvirtadienį ji su dar kitais judėjimo lyderiais susitiko su šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos kanclere Angela Merkel. Aktyvistai reikalavo stabdyti visas investicijas į iškastinį kurą ir subsidijas jam, taip pat įvesti kasmečius anglies junginių išmetimo biudžetus.
„Žvelgiant į pastaruosius porą metų daug kas atsitiko. Milijonai išėjo į gatves ir 2019 m. lapkritį EP paskelbė klimato ir aplinkosauginę krizę“, – G. Thunberg ir kiti protesto lyderiai teigė portalui „The Guardian“.
„Tačiau per šiuos pastaruosius porą metų pasaulis taip pat išmetė 80 mlrd. tonų anglies dioksido. Mes stebėjome besitęsiančias gamtos nelaimes visame pasaulyje. Prarasta daugybė gyvybių ir dar daugiau žmonių negali gyventi įprasto gyvenimo, tačiau tai tėra pati pradžia“, – pridūrė aktyvistai.
Jų teigimu, pasaulio lyderiai kalba apie „egzistencinę krizę“, nors „kai kalba pasisuka apie veikimą, mes vis dar esame neigimo stadijoje. Atotrūkis tarp to, ką reikia padaryti, ir kas iš tiesų daroma, didėja kiekvieną minutę. Iš esmės mes praradome dar dvejus kritinius metus dėl politinio neveiksnumo.“
G. Thunberg ir jos kolegos teigė, kad į kovą su klimato krize turėtų labiau įsitraukti turtingosios valstybės, mažindamos savo taršą.
„Tačiau tai yra faktas, kurio dauguma nenori priimti. Vien mintis, kad mes išgyvename krizę, kuri neleidžia pirkti, statyti ar investuoti gelbėjantis iš problemos, sukuria kažkokį kolektyvinį mentalinį trumpąjį jungimą. Šis neišmanymo, neigimo ir nesuvokimo mišinys yra visos problemos esmė“, – teigė aktyvistai.
„Mums reikia lyderių, – per spaudos konferenciją po susitikimo reikalavo G. Thunberg. – Mums reikia jų įsitraukimo ir drąsos išlipti iš komforto zonos. Kuo didesnę auditoriją jie gali sutraukti, tuo didesnė tampa jų atsakomybė.“
Šiuo metu pasaulio vyriausybės leidžia trilijonus dolerių kovai su koronaviruso pandemija, ir tai yra unikali galimybė išnaudoti akimirką kartu stabdant ir pasaulinį atšilimą, ekonomistams, mokslininkams ir sveikatos ekspertams sutariant, kad galima nauda atsvertų bet kokias išlaidas.
Tačiau G 20 valstybių gelbėjimosi paketai teikia gerokai svaresnę pagalbą iškastiniam kurui naudoti nei žaliosioms alternatyvoms. Vokietijos ekonomikos gelbėjimosi plane 40 mlrd. eurų skiriama klimato gelbėjimo priemonėms, tokioms kaip elektriniai automobiliai, viešasis transportas ir energetinis tvarumas – tai sulaukė didelio žaliųjų grupių palaikymo. Tačiau visose kitose valstybėse, pasak G. Thunberg ir jos kolegų, daroma per mažai.
„Net vaikas gali matyti, kad šiandienė politika nesuderinama su šiuo metu prieinamais moksliniais įrodymais“, – teigė jaunieji aktyvistai.
Mokslininkų skaičiavimu, žmonijai norint palaikyti Paryžiaus klimato susitarime nusibrėžtą maksimalią 1,5 laipsnių kilimo ribą, anglies junginių emisiją reikia sumažinti perpus. Pandemijos metu susitraukusi emisija tėra taškelis ilgalaikėse anglies dioksido išmetimo kilimo tendencijose.
„Mes suprantame, kad pasaulis yra sudėtingas, ir tai, ko prašome, daugeliui gali pasirodyti nelengva ar nerealistiška, – teigė jaunuoliai. – Tačiau daug labiau nerealistiška tikėti, kad mūsų visuomenė sugebės išgyventi pasaulyje šylant klimatui. Neišvengiamai turėsime fundamentaliai pasikeisti vienu ar kitu būdu. Tačiau klausimas išlieka – ar šie pokyčiai bus diktuojami mūsų, ar gamtos sąlygų?“
