PixabayJungtinės Karalystės (JK) ir Europos Sąjungos (ES) gyventojai norėtų artinti tarpusavio santykius – tokius rezultatus atskleidė gruodžio 12 d. paviešinta Europos užsienio reikalų tarybos atlikta apklausa. Nepraėjus dešimtmečiui po „Brexito“, kuomet JK paliko bloką, nuotaikos keičiasi dėl besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje ir antrosios Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.
2016-aisiais po britų referendumo nuspręstas „Brexitas“ nustebino ne vieną abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse, tačiau nuo tada jau pradėjo nemažai laiko ir, anot apklausos autorių, situacija yra gerokai pakitusi. „Kai britų rinkėjai nusprendė išstoti iš ES, Baltuosiuose rūmuose tebebuvo Barackas Obama. Jungtinė Karalystė išgyveno plačiai nuskambėjusį „aukso amžių“ santykiuose su Kinija. COVID-19 pandemija dar nebuvo užklupusi. O Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar nebuvo pradėjęs plataus masto invazijos į Ukrainą, – rašė tarybos vadovas Markas Leonardas. – Daugelis „Brexito“ šalininkų tikėjosi, kad Didžioji Britanija klestės kaip laisva, šurmuliuojanti prekybos valstybė vis atviresnių rinkų pasaulyje. ES pusėje, nors dauguma vyriausybių buvo sunerimusios dėl britų rinkėjų sprendimo, nemažai vyriausybių tyliai atsiduso, kad atsikratė dažnai varginančio ir nenoriai besielgiančio partnerio.“
Tokias nuotaikas keičia Rusijos karas Ukrainoje, auganti įtampa santykiuose su Kinija ir antra D. Trumpo kadencija. Glaudesnių ryšių gyventojai tikėtųsi ne tik bendroje užsienio politikoje, bet ir tarptautinėje ekonomikoje. Apklausoje dalyvavo JK ir penkių pagal populiaciją didžiausių ES valstybių – Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos – gyventojai.
55 proc. britų, 45 proc. vokiečių, 44 proc. lenkų, 41 proc. ispanų, 40 proc. italų ir 34 proc. prancūzų teigė, kad JK ir ES santykiai turėtų tapti šiltesni – daugiau, nei priešiškai pasisakančiųjų. 50 proc. britų teigė, kad JK turėtų prioritetizuoti partnerystę su ES, kai partnerystę su JAV pasirinko 17 proc.
58 proc. britų teigė, kad glaudžiau bendradarbiaujant su ES jiems pavyktų geriau suvaldyti infliaciją, 53 proc. – saugumo situaciją, 50 proc. – pakelti JK ekonomiką, 49 proc. – atsispirti Kinijai, 48 proc. – kovoti su klimato kaita bei padėti Ukrainai nugalėti Rusiją. Tuo metu ES gyventojams artimesnė partnerystė su JK labiausiai pasireikštų stiprinant ES saugumą (42 proc. – vokiečiai, 41 proc. – ispanai, 39 proc. – italai ir lenkai, 32 proc. – prancūzai).
Didesnė dalis visų valstybių, išskyrus Italiją, respondentų teigė, kad, jei D. Trumpas pasirinktų nutraukti paramą Ukrainai ir rengti derybas nusileidžiant Rusijai, JK ir ES neturėtų sekti tokiu pat pavyzdžiu – daugiausia tarp pritariančių yra tarp britų (53 proc.). Tuo metu italų nuomonė išsiskiria – po 29 proc. respondentų teigė ir taip, ir ne. Didesnė dalis dalyvavusių apklausoje valstybių gyventojų taip pat teigė, kad ES ir JK turėtų siekti atskiros Kinijos politikos nuo JAV.
Britų teigimu, glaudesni JK ryšiai su ES pasitarnautų ir užtikrinant darbus patiems JK gyventojams (50 proc.), ir užtikrinant JK saugumą (40 proc.), ir stiprinant JK įtaką pasaulyje (33 proc.) – visais šiais atvejais ES partnerystė išliko svarbesnė, nei JAV ar kitų Britanijos tautų sandraugos valstybių.
Didesnė dalis didžiųjų ES valstybių gyventojų sutiktų atverti JK didesnę dalį savo rinkų – už tai labiausiai pasisakė lenkai (54 proc.), mažiausiai tam pritarė prancūzai (41 proc.). Panašiai nuomonės išsidėliojo ir paklausus, kaip vertina JK sprendimą palikti Bendriją – 50 proc. lenkų ir britų teigė, kad neigiamai, taip pat manė ir 36 proc. prancūzų. Tačiau 55 proc. britų atsakė neigiamai vertinantys tikimybę, kad ateityje JK galėtų vėl prisijungti prie ES.
„JK vyriausybė turi aiškią galimybę susigrąžinti proeuropietiškai nusiteikusius rinkėjus, neatstumdama savo lemiamų „rinkėjų didvyrių“, „raudonosios sienos“, kurią sudaro darbininkų klasės Anglijos vietos Midlandse ir šiaurėje, ar apskritai „Brexit“ šalininkų“, – teigė M. Leonardas.
