Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 28 d.


ŽEMĖS DREBĖJIMAS
Galingas žemės drebėjimas Turkijoje ir Sirijoje pareikalavo daugiau kaip 1900 gyvybių
BNS
Scanpix
Sugriauti pastatai Turkijoje.

Turkijoje ir Sirijoje anksti pirmadienį įvyko stiprus 7,8 balo žemės drebėjimas, per kurį sugriuvo šimtai pastatų ir žuvo beveik 1 900 žmonių.

Manoma, kad šimtai žmonių tebėra įstrigę po griuvėsiais, o gelbėtojai, naršydami po nuolaužų krūvas miestuose ir miesteliuose visoje požeminio smūgio paveiktoje teritorijoje, prognozavo, kad aukų skaičius dar padidės.

Abiejose sienos pusėse gyventojai, kuriuos prieš aušrą iš miego prikėlė žemės drebėjimas, šaltą, lietingą ir snieguotą žiemos naktį skubėjo į lauką. Tęsiantis pakartotiniams smūgiams, pastatai buvo sulyginti su žeme.

Dešimtyje Turkijos provincijų žuvo daugiau kaip 1100 žmonių, apie 7 600 buvo sužeisti, pranešė šalies nelaimių valdymo agentūra.

Vyriausybės kontroliuojamose Sirijos teritorijose žuvo daugiau kaip 430 žmonių, apie 1,2 tūkst. sužeisti, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Sukilėlių kontroliuojamose teritorijose, pasak „Baltųjų šalmų“, žuvo daugiau kaip 380 žmonių, per 1 000 buvo sužeisti.

Juntamas net Grenlandijoje

Daugelyje miestų gelbėtojai ir gyventojai ieškojo išlikusių gyvų žmonių, naršydami po metalo ir betono krūvas. Turkijoje sugriuvo ligoninė, o iš Sirijoje esančių įstaigų buvo evakuoti pacientai, įskaitant naujagimius.

JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, žemės drebėjimas įvyko 4 val. 17 min. vietos (3 val. 17 min. Lietuvos) laiku maždaug 17,9 km gylyje netoli Turkijos Gaziantepo miesto.

Žemės drebėjimo, kuris buvo juntamas net Kaire, židinys buvo netoli nuo Sirijos sienos, o po jo įvyko kelios dešimtys pakartotinių smūgių.

Danijos ir Grenlandijos geologijos tarnyba paskelbė, kad Turkiją ir kaimyninę Siriją pirmadienį supurtęs galingas žemės drebėjimas buvo juntamas net Grenlandijoje.

Šis žemės drebėjimas paveikė pietrytines Turkijos dalis, kuriuose gyvena milijonai pabėgėlių iš Sirijos ir kitų karo draskomų pasaulio dalių.

USGS pirmadienio drebėjimą įvertino 7,8 balo stiprumu. Praėjus kelioms valandoms, už daugiau nei 100 kilometrų įvyko 7,5 balo stiprumo drebėjimas.

Turkijos nelaimių valdymo agentūros pareigūnas sakė, kad tai buvo naujas žemės drebėjimas, o ne pakartotinis smūgis, nors jo padariniai iš karto nebuvo aiškūs.

Orhanas Tataras žurnalistams sakė, kad po šių dviejų požeminių smūgių tikimasi šimtų pakartotinių smūgių.

Pranešama apie tūkstančius sugriuvusių pastatų didelėje teritorijoje, besidriekiančioje nuo Sirijos Alepo ir Chamos miestų iki Turkijos Dijarbakyro, esančio daugiau kaip 330 km į šiaurės rytus.

Viduržemio jūros pakrantės Iskenderūno mieste sugriuvo ligoninė, tačiau apie nukentėjusiuosius iš karto nebuvo žinoma, sakė viceprezidentas Fuatas Oktay.

Žemės drebėjimas smarkiai apgadino garsiausią Gaziantepo įžymybę – istorinę pilį, stūksančią ant kalvos miesto centre. Dalis tvirtovės sienų ir sargybos bokštų buvo sulyginti su žeme, o kitos dalys smarkiai apgadintos.

Malatijos provincijoje taip pat dalinai sugriuvo žymi XIII amžiaus mečetė bei 14 aukštų pastatas, kuriame buvo 28 butai.

Pagalba iš užsienio

Dešimtys šalių, taip pat Europos Sąjunga ir NATO pasiūlė pagalbą – nuo paieškos ir gelbėjimo komandų iki medicinos priemonių ir pinigų.

Pagalbą jau pažadėjo kelių bloko narių lyderiai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Belgija, Lenkija, Ispanija ir Suomija taip pat sakė, kad yra pasirengusios nusiųsti gelbėtojų ir pagalbos.

Ukraina irgi pareiškė esanti pasirengusi siųsti gelbėtojus į Turkiją po pražūtingo žemės drebėjimo.

Užuojautą dėl stichinės nelaimės Turkijai ir Sirijai išreiškė Rusija bei Kinija. Maskva nukentėjusioms šalims pasiūlė pagalbą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad po pirmadienį įvykusio pražūtingo žemės drebėjimo ir galingų, vis dar tebesitęsiančių požeminių smūgių, pagalbos siūlymų sulaukta iš bemaž pusšimčio šalių.

„Kadangi daugelyje žemės drebėjimo zonoje esančių pastatų toliau šalinamos nuolaužos, nežinome, kiek padaugės žuvusiųjų ir sužeistųjų“, – sakė R. T. Erdoganas.

„Tikimės, kad po šios nelaimės atsigausime su kuo mažesnėmis aukomis, – pridūrė jis. – Meldžiuosi, kad Dievas saugotų mus ir visą žmoniją nuo tokių stichinių nelaimių.“

Turkija yra vienoje iš aktyviausių pasaulyje žemės drebėjimų zonų.

1999 metais Turkijos Diuzdžės regionas patyrė 7,4 balo žemės drebėjimą – stipriausią Turkijoje per dešimtmečius.

Per šį drebėjimą žuvo daugiau kaip 17 000 žmonių, iš jų apie 1 000 – Stambule.

Ekspertai jau seniai perspėjo, kad stiprus žemės drebėjimas gali nuniokoti Stambulą, kuriame leidžiama plačiai paplitusi statyba be saugos priemonių.

2020 metų sausį Elaziho mieste įvyko 6,8 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau kaip 40 žmonių.

Tų pačių metų spalį Egėjo jūroje įvyko 7 balų žemės drebėjimas, per kurį žuvo 114 žmonių ir daugiau kaip 1 000 buvo sužeista.

Pastarąjį kartą 7,8 balo drebėjimas Turkiją sukrėtė 1939 metais, kai rytinėje Erzindžano provincijoje žuvo 33 000 žmonių.

2023 02 06 16:04
Spausdinti