Twitter@RoyalFamilyDidžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II mirė eidama 97 metus, pranešė Bekingemo rūmai.
Karalienė mirė Balmoralo pilyje, britų monarchų rezidencijoje Škotijoje.
Paskelbtas 10 dienų nacionalinis gedulas.
Sosto paveldėtojas bus jos 73 metų sūnus princas Charlesas. Jis pasirinko Karolio III vardą. Sosto paveldėtoju jis bus paskelbtas penktadienį.
Bekingemo rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad gydytojai nerimauja dėl Elžbietos II sveikatos būklės ir rekomendavo ją prižiūrėti. Vėliau visi jos vaikai atėjo pas karalienę.
Monarchę nuo praėjusių metų spalio kamavo sveikatos problemos, dėl kurių jai buvo sunku vaikščioti ir stovėti.
Naujasis Didžiosios Britanijos karalius Karolis III, kalbėdamas apie Elžbietos II mirtį, sakė, kad jo motinos mirtis jam buvo „didžiulio liūdesio akimirka“, o jos netektis bus jaučiama visoje Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje.
„Mano mylimos motinos, Jos Didenybės Karalienės, mirtis yra didžiulio liūdesio akimirka man ir visiems mano šeimos nariams. Mes giliai apgailestaujame dėl mylimos valdovės ir labai mylimos motinos netekties. Žinau, kad netektis bus jaučiama visoje šalyje ir daugybei žmonių visame pasaulyje“, – sakė jis savo pirmajame oficialiame pareiškime kaip karalius, paskelbtame Bakingamo rūmų „Twitter“.
Foto galerija.: new_000265440_0
Šiais metais Elžbieta II paminėjo 70-ąsias valdymo metines. Pastaraisiais mėnesiais ji vis dažniau perduodavo pareigas savo įpėdiniui princui Charlesui ir kitiems karališkosios šeimos nariams.
Karalienė prisipažino, kad šių metų pradžioje persirgusi COVID-19 liga jautėsi „išsekusi“. Tais retais atvejais, kai pasirodydavo viešumoje, ji vaikščiojo pasiramsčiuodama lazdele.
Po Londone vykusią gėlių parodą „Chelsea Flower Show“ Elžbieta II važinėjo sėdėdama golfo automobilyje. Birželio pradžioje ji dukart pasirodė viešumoje per keturias dienas trukusias jos karūnavimo 70-mečio paminėjimo iškilmes. Tačiau net ir tada ji buvo priversta praleisti pamaldas, skirtas jos valdymo jubiliejui, ir popmuzikos žvaigždžių koncertą prie Bakingamo rūmų. Vis tik karalienė pasirodė balkone kartu su savo tiesioginiais įpėdiniais – princu Charlesu, jo sūnumi Williamu ir anūku George'u.
Dar antradienį savo vasaros rezidencijoje Škotijoje, Balmoralo rūmuose, ji priėmė premjero Boriso Johnsono atsistatydinimą ir susitiko su Liz Truss, kurios paprašė suformuoti naują vyriausybę.
Oficialus gedulas
Televizijos ir radijo stotys nutraukė įprastas programas, kad paskelbtų šią žinią, o jos ilgam gyvenimui ir valdymui atminti buvo sudaryti specialios programos.
Pranešus žinią apie monarchės mirtį, skambėjo nacionalinis himnas „God Save the Queen“. Vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, o bažnyčių varpai skambėjo atminti moteriai, kadaise vadintai „paskutine pasaulio monarche“.
Nacionalinis gedulas baigsis paskutiniu viešu atsisveikinimu su karaliene Vestminsterio abatijoje Londono centre.
Charleso karūnavimas – sudėtingas, tradicijomis ir istorija persmelktas ritualas – vyks toje pačioje istorinėje aplinkoje, kaip ir prieš daugelį šimtmečių. Karūnavimo data dar nepaskelbta.
Ilgaamžiškumas
Elizabeth Alexandra Mary Windsor daugumai jos pavaldinių buvo vienintelis monarchas, kurį jie kada nors pažinojo – nekintanti figūra ant pašto ženklų, banknotų ir monetų.
Populiariosios kultūros ikona netrukusi tapti nedidelio ūgio karalienė buvo akimirksniu atpažįstama dėl savo ryškiaspalvių kostiumėlių ir prie jų priderintų skrybėlaičių, perlų vėrinio, pirštinaičių ir rankinių.
Jai valdant karališkosios šeimos atstovai iš sustabarėjusių, nuošalių figūrų tapo bulvarinių laikraščių taikiniais, o vėliau juos iš naujo išpopuliarino serialai, tokie kaip „Karūna“, mėgstami dešimčių milijonų žiūrovų visame pasaulyje.
Jos laikotarpis soste apėmė nepaprastų pokyčių epochą – nuo Šaltojo karo iki Rugsėjo 11-osios išpuolių, nuo klimato kaitos iki koronaviruso, nuo popierinių laiškų ir garlaivių iki elektroninio pašto ir kosmoso tyrinėjimų.
Ji tapo pokario Didžiosios Britanijos įsikūnijimu ir jungtimi tarp moderniosios epochos ir praėjusio amžiaus.
Būdama vienos garsiausių pasaulio šeimų motina, ji visą laiką sulaukė didžiulio visuomenės palaikymo ir net pergyveno neigiamą reakciją po Charleso pirmosios žmonos Dianos mirties 1997 metais.
Neseniai karališkąją šeimą sukrėtė princo Harry ir jo žmonos Meghan teiginiai apie rasizmą karališkojoje šeimoje.
Buvęs britų armijos kapitonas Harry ir televizijos aktorė, maišytos rasės amerikietė Meghan po savo vestuvių 2018 metais buvo vadinami moderniu monarchijos veidu.
Tačiau po mažiau nei dvejų mietų jie pasitraukė iš karališkosios šeimos gyvenimo ir persikraustė į JAV, pažerdami virtinę kaltinimų, taip pat ir rasizmu.
Elžbieta II taip pat išgyveno skandalą, susijusį su jos antruoju sūnumi princu Andrew, kurio draugystė su už lytinius nusikaltimus nuteistais velioniu Jeffrey Epsteinu bei Ghislaine Maxwell visuomenėje kėlė pasipiktinimą ir lėmė, kad JAV jam buvo iškelta civilinė byla dėl seksualinės prievartos. Galiausiai ji buvo nutraukta.
„Nė vienas iš mūsų negyvens amžinai“
Britai buvo priversti pripažinti jos valdymo pabaigos pradžią, kai 2021 metų balandį ji neteko mylimo vyro, Edinburgo kunigaikščio princo Philipo. Santuokoje jiedu išgyveno 73 metus.
Tačiau rūmai jau seniai pripažino jos mirtingumą, o perėjimas prie Charleso buvimo soste jau buvo gerokai įsibėgėjęs.
Charlesas, jo vyriausiasis sūnus princas Williamas, kuris dabar tampa įpėdiniu, ir jo žmona Catherine pastaraisiais metais perėmė iš karalienės vis daugiau oficialių pareigų.
Dėl koronaviruso pandemijos ir senyvo amžiaus ji buvo priversta leisti laiką Vindzoro pilyje, esančioje į vakarus nuo Londono.
Tačiau už didingų pastato sienų ji ir toliau nenurimdavo, dalyvaudavo vaizdo skambučiuose su visuomenės atstovais.
Pirmojo karantino metu per televiziją pasakydama retą kalbą, ji priminė Antrojo pasaulinio karo metais apgultos Didžiosios Britanijos „Blitz“ dvasią“, kuri buvo būdinga jos kartai.
„Mes dar susitiksime“, – pasakė ji.
Po Philipo mirties ir atslūgus pandemijai, karalienė grįžo prie visuomeninių pareigų, tačiau amžius ir prasta sveikata privertė ją sulėtinti tempą.
Po nakties ligoninėje 2021 metų spalį dėl tam tikrų sveikatos tyrimų jos pasirodymai tapo retesni.
„Nė vienas iš mūsų negyvens amžinai“, – sakė ji pasaulio lyderiams, dalyvavusiems JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos, ir paragino juos pasirūpinti palikimu ateinančioms kartoms.
Vienas iš paskutinių lemtingų jos veiksmų buvo išspręsti neatsakytą paveldėjimo klausimą – ji pritarė, kad Charleso antroji žmona Camilla būtų vadinama karaliene konsorte.
Pasaulio vadovai reiškia užuojautą
Didžiosios Britanijos premjerė L. Truss sakė, kad karalienės Elžbietos II mirtis yra šokas tautai ir pasauliui.
L. Truss karalienės mirtį pavadino „didžiuliu sukrėtimu tautai ir pasauliui“.
Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas B. Johnsonas sakė, kad karalienės Elžbietos II mirties diena yra liūdniausia diena šaliai.
„Tai pati liūdniausia diena mūsų šaliai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis.
„Karalienė Elžbieta II buvo neprilygstamo orumo ir pastovumo valstybininkė, sustiprinusi pamatinę Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų sąjungą“, – teigė amerikiečių prezidentas Joe Bidenas.
Kadenciją baigęs amerikiečių prezidentas Barackas Obama užuojautoje akcentavo Elžbietos II „nenuilstamos, garbingos tarnystės visuomenei palikimą“.
Jis sakė, kad monarchė šalį „valdė grakščiai, elegantiškai ir su nenuilstančia darbo etika, nepaisydama sunkumų ir lūkesčių, kurie buvo keliami jos kartos moterims“.
Savo ruožtu buvęs prezidentas Donaldas Trumpas pagerbė karalienės „ištvermingą diplomatiją“ ir „didžiulį taikos palikimą“.
Lietuvos vadovai reiškia užuojautą dėl Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II mirties.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, kartu su britais gedi visas pasaulis.
„Esu labai sukrėstas žinios apie Jos Didenybės Karalienės Elžbietos II mirtį. Reiškiu nuoširdžią savo ir visų Lietuvos žmonių užuojautą Jums ir visiems JK žmonėms dėl šios didelės netekties“, – rašoma G. Nausėdos užuojautoje.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Elžbieta II buvo puiki, savo šaliai atsidavusi lyderė, palikusi žymų pėdsaką pasaulio istorijoje.
„Jos Didenybės Karalienės Elžbietos II įspūdingi 70 vadovavimo metų bei didžiulis atsidavimas ir meilė savo tautai niekada nebus pamiršti“, – sako G. Nausėda.
Prezidento teigimu, karalienė Elžbieta II bus prisimenama tokia, kokią Lietuvos žmonės ją matė 2006 metais vizito Lietuvoje metu – švytinčią ir mylinčią žmones bei bendravimą su jais.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė savo užuojautoje sakė, kad monarchė „tvirtai ir oriai išlaikė lyderystę daugiau nei septyniasdešimt metų ir tapo tikru kilnumo ir atsidavimo savo šaliai simboliu toli už savo karalystės ribų“.
„Karalienė parodė, kad ne pareigos suteikia asmeniui didybę, bet asmenybės didybė gali suteikti ypatingą jėgą ir autoritetą net, regis, ir labiau simboliniams titulams bei pareigoms“, – nurodė I. Šimonytė.
„Jos drąsa, atsakomybės jausmas bei gebėjimas telkti ir atstovauti savo žmonėms sužadina pagarbą. Jos Didenybės darbai ir palikimas neabejotinai bus ryškiomis raidėmis įrašyti į pasaulio istoriją“, – pridūrė ji.
Ministrės pirmininkės teigimu, karalienė iškeliauja kartu su visa epocha, kurioje netrūko sunkių išbandymų ir iššūkių, bet buvo sutariama ir dėl pagrindinių universalių taisyklių.
„Kaip ilgiausiai gyvenusi ir ilgiausiai valdžiusi Jungtinės Karalystės vadovė, karalienė Elžbieta II visame pasaulyje buvo plačiai vertinama už savo grakštumą, orumą ir atsidavimą“, – sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
„Kadaise vadinta „Elžbieta Tvirtąja“, ji savo tarnyste ir atsidavimu niekada nepamiršo parodyti mums, kokios svarbios yra pamatinės vertybės šiuolaikiniame pasaulyje“, – „Twitter“ paskyroje rašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
„Ji buvo karo bei susitaikymo Europoje ir už jos ribų liudininkė, matė gilias mūsų planetos ir visuomenės transformacijas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Per šiuos pokyčius ji buvo tęstinumo švyturys, niekada nenustojantis rodyti ramybės ir atsidavimo, kuris daugeliui teikė stiprybės“, – pridūrė ji.
„Prisimenu ją kaip Prancūzijos draugę, geraširdę karalienę, visiems laikams palikusią pėdsaką savo šalyje ir savo amžiuje“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savo užuojautoje vadino Elžbietą II „susitaikymo simboliu“.
„Jos įsipareigojimas siekti Vokietijos ir Didžiosios Britanijos susitaikymo po Antrojo pasaulinio karo baisumų liks nepamirštas“, – sakė Vokietijos kancleris.
Popiežius Pranciškus pareiškė, kad jį „giliai nuliūdino“ karalienės mirtis, ir pabrėžė, jog meldžiasi už jos „amžiną atilsį“ bei už jos sūnų Charlesą, kuris tapo karaliumi.
Katalikų Bažnyčios vadovas išreiškė pagarbą karalienės „nepaliaujamai tarnystei“.
Ispanijos karalius Felipė VI užuojautoje teigė, kad britų monarchė „buvo daugelio svarbiausių mūsų pasaulio istorijos skyrių liudininkė, autorė ir formuotoja“.
„Jos pareigos jausmas, atsidavimas ir visas gyvenimas, buvo skirtas tarnauti“, – nurodė Ispanijos monarchas.
„Ji garantavo stabilumą krizės akimirkomis ir išlaikė tradicijų vertę visuomenėje, kuri nuolat ir giliai evoliucionuoja. Jos tarnystės dvasia, atsidavimas... gilus orumas, su kuriuo ji ėjo pareigas tokį ilgą laiką – nuolatinis susižavėjimo šaltinis ateities kartoms“, – nurodė Italijos premjeras Mario Draghi.
„Ukrainos žmonių vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą karališkajai šeimai, visai Jungtinei Karalystei dėl šios ypač skaudžios netekties“, – rašoma Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio užuojautoje.
„Ji buvo mūsų karalienė beveik pusę Kanados gyvavimo laikotarpio. Ji akivaizdžiai, giliai ir tvirtai mylėjo kanadiečius, – sakė Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau. – 70 metų ji mums visiems tarnavo tvirtai ir išmintingai.“
„Sunku patikėti, kad mano pastarasis pasisėdėjimas su ja buvo paskutinis, – sakė politikas. – Man trūks tų pokalbių.“
Australijos vyriausybės vadovo Anthony Albanese'io teigimu, britų karalienės mirtis „žymi eros pabaigą“.
„Australų širdys yra su Jungtinės Karalystės žmonėmis, – kalbėjo A. Albanese'is. – Baigėsi istorinis valdymas ir ilgas gyvenimas, skirtas pareigai, šeimai, tikėjimui ir tarnystei.“
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro reikšdamas užuojautą dėl britų karalienės mirties paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentas, kuris kitą mėnesį sieks būti perrinktas, oficialiame leidinyje paskelbtame pranešime teigė, kad gedulo laikotarpis yra „užuojautos žinia dėl Jos Didenybės karalienės mirties“.
„Ji įkūnijo orumą ir padorumą viešajame gyvenime. Skaudu dėl jos mirties“, – teigė Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi.
