Giliavandenė rūdos gavyba – įspūdinga perspektyva.
Šis darbas atliekamas kombaino dydžio automatizuotais siurbliais, nuleistais į Ramiojo vandenyno lygumas kelių kilometrų gelmėje. Dundėdami dugnu jie siurbia gniutulus mangano, vario, kobalto ir nikelio, kurių labai reikia siekiant elektrifikuoti pasaulio ekonomiką. Kadangi metalo dalelės milijonus metų kaupėsi vienoje ramiausių planetos vietų, šie vandenyno dugne esantys gniutulai guli visiškai laisvai. Vien Klariono–Klipertono zona (KKZ) vadinamame Ramiojo vandenyno plote esama gniutulų, kuriuose šių metalų kiekis prilygsta maždaug visiems sausumos ištekliams.
Norint rinkti šiuos metalus būtina gauti leidimą iš 1994 m. įsteigtos Jungtinių Tautų institucijos, vadinamos Tarptautine vandenyno dugno tarnyba (ISA). Tačiau ji giluminės kasybos taisykles svarsto jau tris dešimtmečius. Tikėtina, kad 2024 m. įvyks vienas iš dviejų dalykų: arba ISA pagaliau paskelbs savo taisykles greičiausiai liepą įvyksiančiame posėdyje, arba bendrovės nuspręs pradėti darbus be jos.
Ypač gavybai pasirengusi įmonė „The Metals Company“. Per bandymus ji jau surinko tūkstančius tonų gniutulų. Ji turi teisę pateikti paraišką pradėti gavybą savo KKZ koncesijoje nuo 2023 m. liepos, kai ISA taip ir neužbaigė rengti taisyklių per žadėtus dvejus metus. Jei 2024 m. tos taisyklės nebus parengtos, „The Metals Company“ gali būti priversta imtis veiksmų, nes neišgaudama gniutulų ir negaudama atitinkamų pajamų ji tiesiog pristigs pinigų.
