ScanpixGraikijos parlamentas ketvirtadienį ratifikavo istorinį susitarimą su Prancūzija, įpareigojantį ginkluoto užpuolimo prieš kurią nors iš šių šalių atveju ateiti į pagalbą, o šis paktas papiktino NATO taip pat priklausančią Turkiją.
Apie penkerių metų laikotarpiui sudarytą susitarimą praėjusią savaitę Paryžiuje paskelbė ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Graikija taip pat atskleidė planus įsigyti tris prancūziškas fregatas; atitinkamas sandoris turėtų būti sudarytas iki šių metų pabaigos.
„Pirmą kartą numatyta aiški ir nedviprasmiška nuostata dėl karinės pagalbos, jei vieną iš dviejų valstybių užpultų trečioji šalis, – parlamente kalbėjo K. Micotakis. – Visi žinome,.. kas kam grasina casus belli [dingstimi karui] Viduržemio jūros rytuose.“
Susitarimui nepritarė pagrindinė kairioji opozicinė partija „Syriza“. Jos teigimu, Atėnai verčiami padaryti pernelyg daug nuolaidų, įskaitant rizikos įsivelti į Prancūzijos karines operacijas užsienyje prisiėmimą.
Graikija didžiąją dalį savo gynybos strategijos grindžia glaudžiu kariniu bendradarbiavimu su Prancūzija ir Jungtinėmis Valstijomis. Atėnai yra įsitraukę į užsitęsusį ginčą su kaimyne Turkija dėl teritorinių vandenų ir oro erdvės ribų.
Atėnai šiuo metu baigia derėtis su JAV dėl abipusio karinio bendradarbiavimo susitarimo. Abi šalys siekia pratęsti ir galimai išplėsti Abipusio bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą, leidžiantį amerikiečių kariams naudotis graikų karinėmis bazėmis.
Turkija teigia, kad ji nepagrįstai neįleidžiama į Viduržemio jūros rytus ir negali naudotis dugne glūdinčiomis naudingosiomis iškasenomis. Dėl šio ginčo pernai buvo kilusi įtempta karinė konfrontacija su Graikija, o pastarosiomis savaitėmis įtampa vėl auga.
Savaitgalį turkų gynybos ministerijos atstovas Graikijos veiksmus pavadino „neteisėtais, provokuojančiais ir agresyviais“.
Reaguodami į įtampą, Atėnai pernai paskelbė, kad pertvarkys savo kariuomenę, žadėdami pasamdyti daugiau karių ir išplėsti ginkluotės programą, pagal kurią šalis jau įsigijo 18 prancūziškų naikintuvų „Rafale“.
Gynybos sutartis su Prancūzija apima abipusės pagalbos nuostatą, įpareigojančią abi šalis ateiti viena kitai į pagalbą „visomis turimomis tinkamomis priemonėmis ir prireikus panaudojant karinę jėgą, jei jos kartu įsitikins, kad prieš vienos iš jų teritoriją vykdomas ginkluotas užpuolimas“.
Kolektyvinės gynybos idėja yra pagrindinis NATO, kurios narėmis yra ir Graikija, ir Prancūzija, ir Turkija, principas. Aljanso sutarties 5-ame straipsnyje nurodoma, kad vienos valstybės narės užpuolimas prilygsta viso bloko užpuolimui.
„Ar 5-asis straipsnis taikomas, jei už užpuolimą atsakinga NATO narė? Nesu tikras, kad NATO kada nors būtų labai aiškiai išdėsčiusi savo poziciją šiuo klausimu“, – per konferenciją atsakydamas į klausimą, kodėl Graikijai reikia papildomo gynybinio susitarimo, paaiškino K. Micotakis.
„Mano pareiga yra ginti savo šalį ir sudaryti būtinus aljansus, kurie papildytų mūsų jau turimus saugumo susitarimus“, – pridūrė premjeras.
Antradienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas leido suprasti, kad kritiškai vertina Europos valstybių gynybos iniciatyvas, įgyvendinamas už Aljanso ribų.
„Netikiu pastangomis bandyti ką nors daryti už NATO ribų, konkuruoti su NATO ar dubliuoti NATO, nes NATO lieka kertinis akmuo Europos saugumui – o iš tikrųjų ir Šiaurės Amerikos saugumui“, – savo kalboje pabrėžė J. Stoltenbergas, tiesiogiai neminėdamas Graikijos ir Prancūzijos gynybos susitarimo.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
