ScanpixNaujasis Vokietijos kancleris paaiškės tik po koalicijos dėlionių, tačiau esminių pokyčių šalies politikoje nebus.
Rugsėjo 26-ąją prie balsadėžių atėję vokiečiai išrinks naują Bundestagą, tačiau intriga tęsis, kol pavyks sudaryti naują koaliciją ir susitarti dėl kanclerio posto. Nuo 2005-ųjų jį užimanti Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) veteranė Angela Merkel atsisakė ambicijų siekti penktosios kadencijos, ji į rinkimus nebeveda ir partijos.
„Galutiniai rinkimų rezultatai paaiškės ne rinkimų dieną, o derybose dėl koalicijos, – IQ teigė Tartu universiteto Johano Skytte’s politikos mokslų instituto (Estija) doktorantas Tomas Linsenmaieras. – Labiausiai tikėtina, kad laimės krikščionys demokratai, tačiau persvara nebus didelė. CDU ir socialdemokratai (SPD) yra pagrindiniai varžovai, bet šiuose rinkimuose jiems iššūkį meta Žaliųjų partija, kuri pastaruoju metu sulaukia svarios visuomenės paramos.“
Apklausos rodo itin atkaklią kovą. Rugpjūčio 21 d. duomenimis, CDU parama siekė 23, SPD – 21, žaliųjų – 18, liberalų partijos (FDP) – 12, „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) – 11 proc. „Mažėjantis CDU palaikymas atspindi bendrą rinkimų foną – rinkėjų entuziazmas nedidelis, kandidatai nėra linkę siūlyti ryškių idėjų, todėl kartais susidaro įspūdis, kad ieškoma mažiausios blogybės“, – teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala.
