ScanpixRusija, nežiūrint į koronaviruso atvejų statistiką, oficialiai baigė karantiną. Pasaulio apžvalgininkai kritikuoja šį sprendimą ir vadina jį motyvuotu baime dėl politinės krizės – šioje situacijoje mirčių skaičius ir pagalba žmonėms tampa antraeiliais dalykais.
Anksčiau žiniasklaida rašė, jog koronaviruso sukelta krizė kenkia Rusijos prezidento Vladimiro Putino populiarumui – jo reitingai šiuo metu yra istorinėse žemumose. Republic.ru apžvalgininkas Andrejus Sinicynas samprotauja, jog Kremliaus sprendimai dėl karantino priemonių priklauso ne nuo epidemiologinės situacijos – juos lemia kintančios visuomenės nuotaikos ir politiniai Maskvos projektai.
Apžvalgininkas teigia, jog šiuo metu „šalyje realus gyvenimas smarkiai prasilenkia su politiniu“ – V. Putinas apie „nedarbo dienų“ pabaigą paskelbė tuomet, kai Rusija pasiekė daugiau nei 11 tūkst. susirgimo atvejų per dieną ir atsidūrė trečioje vietoje pasaulyje pagal šį rodiklį. Simboliškai karantinas šalyje buvo panaikintas, o prezidentas nusimetė atsakomybę už apribojimų švelninimą ar griežtinimą – už tai dabar atsako gubernatoriai. Užtat verslui ir gyventojams buvo suteikta solidi finansinė pagalba „nusiraminti“, o vyresnio amžiaus piliečių V. Putinas tiesiog prašė „dar truputį pakentėti“.
Šiuo metu pagal užsikrėtusiųjų virusu skaičių Rusiją lenkia tik JAV, nors dienraščiai „Financial Times“ ir „New York Times“ teigia turintys kitų duomenų: anot amerikiečių žiniasklaidos, realūs susirgimų skaičiai Rusijoje yra daug didesni. Iš karto po oficialios „nedarbo dienų“ pabaigos šalies sostinės gatves užplūdo žmonės – jiems nebereikia oficialaus leidimo išeiti į lauką. Vietos gyventojai labiau nei koronaviruso bijo likti be pajamų.
Kas bus toliau?
BBC žurnalistai rašo, kad pandemija, kuri paskatino naftos kainų griūtį ir ekonomikos nuosmukį, pažeidė Kremliaus planus baigti konstitucinę reformą ir išbraukti iš sąrašo visas buvusias šalies prezidento kadencijas.
Politologai išskyrė kelis scenarijus, kurių galima tikėtis Rusijoje po karantino – nuo „atšilimo“, lydimo populistinių ekonominių priemonių, iki „varžtų suvaržymo“, griežtinant politinį režimą.
Naujausias scenarijus, politologo Abaso Galiamovo žodžiais, būtų ypač nepalankus dabartinei valdžiai. „Varžtų suvaržymas“, arba politinio režimo griežtėjimas, išstumtų opoziciją „į virtuvę“ – pamatuoti visuomenės nuotaikų taptų beveik neįmanoma. Kitas analitikas, Andrejus Kolesnikovas, prognozuoja, kad politinė sistema Rusijoje įgaus vis daugiau autoritarizmo bruožų. Jis tikisi tolesnio protestų slopinimo ir priešų paieškos informacinėje darbotvarkėje.
Antrasis scenarijus – vadinamasis „atšilimas“ – duotų piliečiams ženklą apie tam tikrą politinę pertvarką. V. Putinas atsisakytų Konstitucijos pataisų, garantuojančių jam dar vieną kadenciją, o gyventojams pasitikėjimo suteikiantis valdžios perdavimas ir demonstravimas, jog „stiprioji ranka“ ne visuomet reikalinga, paskatintų ekonomikos šuolį.
Tiesa, tokį scenarijų patys jo autoriai vadina „nerealiu“ – greičiausiai „atšilimas“ pasireikš per populistines priemones. Dosnios išmokos piliečiams, pasak jų, iš tikrųjų skirtos gyventojams „papirkti“.
Status quo išlaikymas, politologų manymu, yra vienas realistiškiausių scenarijų, tačiau jis yra ir pats pavojingiausias dabartinei valdžiai – jai teks tuo pat metu saugoti pasitikėjimą, „vaikyti protestus“ ir gelbėti ekonomiką. Ilgai situacijai nesikeičiant, nuosmukis gali gerokai suerzinti gyventojus.
Galiausiai, kaip rašo „Voice of America“, Rusijos prezidentas šiuo metu stengiasi gelbėti savo reitingus ir kuo įmanoma labiau laikytis atstumo nuo nepopuliarių karantino sugriežtinimo sprendimų. Tai jis daro nepaisydamas piliečių sveikatos apsaugos. Galbūt šalies valdžios savisaugos instinktai jau pradėjo veikti?
