ScanpixTarptautiniai teisėjai antradienį pradės svarstyti buvusio Bosnijos serbų pajėgų vado Ratko Mladičiaus apeliaciją dėl jam paskelbtų apkaltinamųjų nuosprendžių ir paskirtos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės už genocidu pripažintas Srebrenicos žudynes bei kitus karo nusikaltimus.
Dviejų dienų svarstymas Hagoje kelis kartus buvo atidėtas, nes 78 metų R. Mladičiui prireikė operacijos gerybiniam polipui gaubtinėje žarnoje pašalinti, o paskui kilo koronaviruso pandemija.
„Bosnijos skerdiku“ pramintas R. Mladičius 2017 metais buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą. Kaltinimai buvo susiję su jo vaidmeniu per kruviną 10-ojo dešimtmečio Balkanų pilietinį karą.
Dalis kaltinimų yra susiję su 1995-ųjų žudynėmis Srebrenicos anklave Bosnijos rytuose, kur R. Mladičiaus vadovaujami kariai išžudė beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.
Šios žudynės, kurių aukų vis dar randama masinėse kapavietės, įvyko Bosnijos serbų pajėgoms išstūmus Jungtinių Tautų taikdarius olandus iš Srebrenicos anklavo. Jos laikomos vienu tamsiausių to karinio konflikto epizodų ir kruviniausiomis skerdynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Du tarptautiniai teismai yra pripažinę jas genocidu.
JT Tarptautiniame baudžiamųjų tribunolų liekamajame mechanizme (International Residual Mechanism for Criminal Tribunals, IRMCT), sprendžiančiame bylas, paliktas jau nebeegzistuojančių tribunolų buvusiai Jugoslavijai ir Ruandai, pirmiausia kalbės gynyba, o vėliau – kaltintojai.
R. Mladičiui bus leista kalbėti trečiadienį, 10 minučių, tačiau lieka neaišku, ar jis bus teisme, ar kalbės vaizdo ryšiu iš savo sulaikymo vietos Scheveningeno priemiestyje prie jūros.
2017-aisiais R. Mladičių teko vilkti iš teismo po pykčio protrūkio, kai jis kaltino teisėjus meluojant.
„Neturi energijos“
R. Mladičiaus sūnus Darko naujienų agentūrai AFP sakė, kad tėvas dėl sveikatos problemų negalėjo deramai pasirengti apeliacijos svarstymui.
„Jis neturi energijos, kurios reikia tokiam darbui, ir yra klausimų dėl to, kaip gerai veikia jo atmintis“, – sakė D. Mladičius.
„Jo advokatai negalėjo jo lankyti, tad adekvataus bendravimo nebuvo... Todėl keliais atžvilgiais jis negalėjo pasirengti“, – pridūrė sūnus.
Tačiau teisėjai praėjusią savaitę atmetė naują R. Mladičiaus gynybos prašymą dėl jo sveikatos atidėti svarstymą.
Per 1992–1995 metų Bosnijos karą maždaug 100 tūkst. žmonių žuvo, o dar 2,2 mln. buvo priversti palikti savo namus. Karas kilo po komunizmo žlugimo byrant Jugoslavijai.
R. Mladičius priklausė lyderių trijulei drauge su buvusiu Jugoslavijos prezidentu Slobodanu Miloševičiumi ir buvusiu Bosnijos serbų lyderiu Radovanu Karadžičiumi. R. Mladičius buvo karinis šios trijulės veidas.
Buvo nufilmuota, kaip R. Mladičius užtikrina žmones Srebrenicoje, kad jie bus saugūs, nors jo kariai rengėsi žudynėms.
Šis buvęs generolas daug metų slapstėsi ir buvo sučiuptas 2011-aisiais.
S. Miloševičius mirė savo kameroje Hagoje 2006 metų kovą, patyręs širdies smūgį dar nesibaigus jo teismo procesui, o R. Karadžičius atlieka įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už genocidą Srebrenicoje ir kitus nusikaltimus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
