ScanpixRugsėjo 10 d. ne tik tūkstančius amerikiečių, bet ir kitų žiūrovų visame pasaulyje prie televizorių ar kompiuterių ekranų sutraukė pirmieji ir galbūt paskutiniai debatai tarp JAV Respublikonų ir Demokratų partijų kandidatų – buvusio prezidento Donaldo Trumpo ir dabartinės viceprezidentės Kamalos Harris.
90 minučių trukę debatai buvo rengiami ir transliuojami JAV žiniasklaidos kanalo „ABC News“. Juose nebuvo auditorijos, pasisakant oponentui kandidato mikrofonas buvo išjungiamas, kandidatams taip pat nebuvo leidžiama turėti jokių iš anksto pasiruoštų užrašų – prieš juos padėti tik tušti popieriaus lapai ir rašikliai. Kiekvienam klausimui atsakyti kandidatai turėjo po dvi minutes. D. Trumpas, laimėjęs burtus, pasirinko paskutinis sakyti baigiamąjį žodį. Savo ruožtu K. Harris gavo galimybę rinktis, kurioje scenos pusėje stovės, ir pasirinko dešinę.
Debatus moderavo „ABC News“ žurnalistai Davidas Muiras ir Linsey Davis, abiems kandidatams uždavę tikslius ir konkrečius klausimus dėl planuojamos ekonomikos, imigracijos, abortų, užsienio politikos ir kitus klausimus.
Ekspertai iš anksto iš D. Trumpo laukė kritikos K. Harris dėl prezidento Joe Bideno kadencijos metu išaugusios infliacijos ir imigracijos, jos kairiųjų pažiūrų („Ji yra marksistė ir visi tą žino“) ir nuomonės rinkėjams svarbiais klausimais, pavyzdžiui, hidraulinio uolienų skaldymo ir sveikatos apsaugos visiems amerikiečiams. Vienas pagrindinių D. Trumpo kozirių buvo sieti galimą K. Harris politiką su J. Bideno, kuris šiuo metu tarp amerikiečių yra labai nepopuliarus.
Tuo metu K. Harris galėjo pulti D. Trumpą dėl liūdnai pagarsėjusio „Projekto 2025“, jo 2020 m. rinkimų rezultatų neigimo ir sausio 6 d. riaušių skatinimo, prisidėjimo prie 2022 m. Aukščiausiojo Teismo nutarimo panaikinti Roe v. Wade bylos sprendimą ir taip grąžinti valstijoms teisę spręsti dėl abortų draudimo bei teistumo byloje dėl savo įmonės finansinių dokumentų klastojimo.
Abu kandidatai ant scenos vienas kitam paspaudė rankas. K. Harris, dėl kurios apžvalgininkai turėjo abejonių, esą ji nėra pratusi raiškiai kalbėti be iš anksto pasiruošto teksto ir suflerio, debatuose pasirodė išskirtinai tvirtai. Ji ne tik sėkmingai atsikirto beveik visoms D. Trumpo paruoštoms atakoms, bet ir pati ne kartą metė buvusiam prezidentui kabliukus, ant kurių jis sėkmingai užkibdavo ir švaistydavo savo dvi minutes atskirsdamas ir nukrypdamas į nesusijusius kaltinimus dėl imigracijos, ginklų kontrolės ar klimato kaitos. K. Harris, kalbėdama apie savo planus, dažnai žiūrėjo tiesiai į kamerą kreipdamasi į debatus stebinčius amerikiečius.
Tarp D. Trumpą iš vėžių išmušusių K. Harris atakų buvo jos teigimas, kad žmonės išeina iš buvusio prezidento mitingų (D. Trumpas tai paneigė, tačiau netrukus pradėjo kalbėti apie nepatvirtintus gandus dėl Springfilde, Ohajuje neva imigrantų valgomus žmonių augintinius), taip pat pabrėžimas, kad D. Trumpo neremia jo paties administracijos nariai bei įtakingi respublikonai Dickas ir Liz Cheney, bei esą K. Harris karinių lyderių išreikšta nuomonė apie D. Trumpą kaip „gėdingą“. Vienu metu D. Trumpas, atsakydamas į K. Harris kritiką, neapsikentęs jai drėbė: „Palauk minutėlę, aš kalbu“, nors viceprezidentės mikrofonas tuo metu buvo išjungtas.
Vienas prieš kitą nukreipta kritika debatų metu neleido kandidatams detaliau išsiplėsti ties savo planuojama politika. K. Harris priminė apie savo viduriniosios klasės kilmę ir kaltino D. Trumpą ketinant sumažinti mokesčius turtingiesiems, tuo metu D. Trumpas kaltino demokratus dėl infliacijos ir imigracijos krizės. Paklaustas apie sveikatos apsaugos planą, D. Trumpas atvirai teigė tokio neturintis: „Aš turiu plano koncepciją“. Jis taip pat išsisuko nuo „Projekto 2025“.
Nors ekonomikos ir imigracijos – dviejų svarbiausių JAV rinkėjams klausimų – politika nebuvo smulkiau aptarta, kandidatams pavyko pasisakyti kitais svarbiais aspektais. D. Trumpas atvirai neatsakė, kad pasirašytų federalinį abortų draudimą, tuo metu K. Harris teigė besistengsianti grąžinti Roe v. Wade sprendimą (tačiau neatsakė į D. Trumpo klausimą, ar demokratai leistų abortus paskutiniais nėštumo mėnesiais). K. Harris taip pat patvirtino nedrausianti hidraulinio uolienų skaldymo ir neketinanti suteikti sveikatos apsaugos draudimo visiems amerikiečiams.
D. Trumpas išsisuko nuo klausimo, ar ko nors gailisi dėl 2021 m. sausio 6 d. kilusių riaušių, tačiau K. Harris metė: „D. Trumpas buvo atleistas 81 mln. žmonių. Akivaizdžiai jam sunku tą suprasti. (...) Galbūt šalia manęs stovintis kandidatas neturi temperamento ar gebėjimų nesipainioti faktuose.“
D. Trumpas, paklaustas dėl Rusijos karo Ukrainoje ir karo tarp Izraelio ir „hamas“, pakartojo, kad jam esant prezidentu nė vienas karas nebūtų pradėtas, o K. Harris tapimas prezidente reikštų Izraelio ir arabų valstybių sunaikinimą. Paklaustas, ar nori Ukrainos pergalės, D. Trumpas atsakė: „Noriu, kad šis karas baigtųsi ir žmonės nustotų žūti.“
Tuo metu K. Harris išreiškė paramą Izraelio teisei gintis, tačiau dėl to, anot jos, kenčia nekalti palestiniečiai, ypač moterys ir vaikai, dėl to reikia kuo skubiau siekti paliaubų ir išlaisvinti „Hamas“ vis dar laikomus įkaitus. Ji priminė apie per pastaruosius dvejus su puse metų Ukrainai JAV suteiktą karinę ir finansinę paramą bei apkaltino D. Trumpą silpnumu: „D. Trumpas yra silpnas ir neteisus dėl nacionalinio saugumo ir užsienio politikos, jis žavisi diktatoriais ir pats nori tokiu tapti. (...) Jis sakė [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui, kad šis gali daryti ką nori.“
Savo baigiamojoje kalboje K. Harris ragino amerikiečius vienytis: „Mes visi turime kur kas daugiau panašumų nei skirtumų. Kartu galime žengti keliu į priekį. (...) Amerikiečiams reikia prezidento, kuris jumis rūpinasi, o ne laiko save pirmoje vietoje.“ D. Trumpas baigiamojoje kalboje vėl pasirinko mesti kaltinimus K. Harris dėl imigracijos, užsienio politikos bei infliacijos: „Negalime aukoti savo šalies dėl klaidingos vizijos. (...) Iš mūsų juokiasi visas pasaulis, jie nesupranta, kas darosi mūsų tautai.“
