PixabayNesutarimų tarp Norvegijos ministrės pirmininkės Ernos Solberg vadovaujamos konservatorių partijos ir populistinės Pažangos partijos būta ir anksčiau. Tačiau vienas jų, įvykęs sausio pabaigoje, kartu nuo 2013 m. dirbančiai ir antrus metus valdančiojoje daugumoje skaičiuojančiai sąjungai buvo itin skausmingas. Pažangos partijos lyderė ir Norvegijos finansų ministrė Siv Jensen pareiškė apie pasitraukimą iš koalicijos.
Ginčo centre atsidūrė 29-erių pakistaniečių kilmės Norvegijos pilietė, 2013 m. išvykusi į Siriją ir ten ištekėjusi už kovotojo iš Norvegijos. Jis buvo nukautas, o motina neleido savo sergančiam vaikui keliauti vienam. Tuomet Oslas leido jiems persikelti iš kurdų kontroliuojamos Al Holo stovyklos, kur jie buvo laikomi nuo 2019 m. kovo. Grįžusi moteris buvo oficialiai areštuota ir kartu su dviem vaikais paguldyta į ligoninę Osle.
Skaičiuojama, kad į tokią padėtį gali būti patekę šimtai Europos šalių pilietybes turinčių kovotojų, siekiančių grįžti namo. Tačiau jų priimti neskubama. Net raginant JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Pažangos partija pareiškė, kad motina, siekdama sugrįžti į Norvegiją, savo vaiku pasinaudojo tarsi skydu. S. Jensen papiktino ir tai, jog su partija nebuvo konsultuojamasi dėl sprendimo, ji taip pat pridūrė, kad tai – tik ledkalnio viršūnė. Koalicijos partneriai esą jau kuris laikas nesiklauso Pažangos partijos reikalavimų, o ši negali pildyti rinkėjų lūkesčių.
Pažangos partijai pasitraukus iš valdančiosios daugumos, ji balansuoja ant išlikimo ribos, tačiau E. Solberg pasiryžusi dirbti mažumos vyriausybėje ir toliau laikytis jos programos. Apžvalgininkai pabrėžia, kad populistinės partijos pasitraukimas gali būti proga peržiūrėti ne tik pastaraisiais metais griežtėjusią imigracijos politiką, bet ir planus dėl priemonių kovai su klimato kaita skatinti.
Nuo dienos, kai 2013 m. suformavo vyriausybę, šalies valdančiosios partijos populiarumas mažėjo. Lygiai kaip ir Pažangos partijos. Tad kol pastaroji griežtina toną ir siekia išlaikyti dar nenubyrėjusių rinkėjų palaikymą, konservatoriai neturėtų snausti – jų buvimas valdančiojoje daugumoje priklauso nuo gana stabiliu palaikymu besidžiaugiančių liberalų ir krikščionių demokratų.
Nepavejama
Sparčiai populiarėjantys elektromobiliai vis dar sudaro 2–5 proc. visų naujai įsigyjamų lengvųjų automobilių. Tik ne Norvegijoje. 2018 m. beveik kas antras ką tik į gatvę išriedėjęs automobilis buvo įkraunamas elektra. Tačiau pakartoti sėkmę gali pavykti ne kiekvienai. Automobilio įsigijimo ir išlaikymo kaina Norvegijoje yra gerokai didesnė nei kitose valstybėse tiek dėl brangių degalų, tiek dėl mokesčių. Viso to galima išvengti nusprendus įsigyti elektromobilį. Norvegija jau kurį laiką sėkmingai subsidijuoja elektra varomų automobilių parko plėtrą. Kita vertus, tai leidžia ir norvegų pajamos. 2019 m. vidutinės namų ūkio pajamos Norvegijoje siekė 40 tūkst. eurų per metus ir buvo dvigubai didesnės nei 27 ES valstybėse.
