Scanpix„Susitiksime rytoj“, – tokia fraze Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (55 metų) baigia savo pastaruoju metu kasdieną vykstančią spaudos konferenciją. Etiopui tenka nelengva užduotis: ne tik sekti pasaulį krečiančios COVID-19 pandemijos žingsniais, bet ir įtikinti PSO nares imtis visų priemonių koronaviruso plitimui užkardyti.
Dar sausio pabaigoje T. A. Ghebreyesusas nebuvo toks griežtas. Ypač, kai kalba pasisukdavo apie Kiniją – valstybę, kurioje užfiksuoti pirmieji COVID-19 atvejai. Komunistinį režimą tada jis gyrė už „naujų standartų protrūkio kontrolei nustatymą“ ir atvirumą. Vasario 20 d. vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje pabrėžė: Kinijos veiksmai stabdyti koronaviruso plitimą „pasauliui davė laiko“. Kinijoje tuo metu jau buvo miręs pirmasis apie infekcijos plitimą prabilęs Uhano ligoninės gydytojas, valdžios pareigūnų priverstas savo žodžius atsiimti.
Kai kurie pasaulio apžvalgininkai netruko T. A. Ghebreyesuso retoriką įvertinti kaip prielankumą Kinijai, kuri 2017 m. stipriai parėmė jo kandidatūrą į PSO vadovo postą ir kurios savanoriškas indėlis į PSO biudžetą nuolat auga. 2014 m. ji skyrė 8,7 mln., pernai atskaičiavo jau 10,2 mln. JAV dolerių.
Visgi tai ne pirmas kartas, kai T. A. Ghebreyesuso veiksmai vertinami nevienareikšmiškai. Prieš tapdamas pirmuoju iš Afrikos žemyno kilusiu už pasaulio sveikatą ir žmogaus teises atsakingos organizacijos vadovu, jis dirbo Etiopijos sveikatos apsaugos, vėliau užsienio reikalų ministru. Tarptautiniu mastu T. A. Ghebreyesusas vertinamas dėl savo indėlio į maliarijos tyrimus, Etiopijos sveikatos apsaugos pertvarkos, duris į ją atvėrusios milijonams šalies gyventojų, ryžtingo atsako į 2013 m. regione kilusią Ebolos viruso epidemiją.
