YouTubeIranas pirmadienį pradėjo registruoti kandidatus į kitų metų kovą įvyksiančius parlamento rinkimus, pirmuosius po pernai šalį drebinusių protestų.
Nuo 1979 metų islamo revoliucijos Iranas reguliariai rengia prezidento ir parlamento rinkimus.
Kandidatus tikrina dvasininkų institucija, kuri diskvalifikuoja tuos, kurie laikomi nelojaliais Islamo Respublikai, o aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei turi galutinį žodį dėl visų svarbiausių politikos klausimų.
Nuo praėjusių metų rugsėjo Iraną kelis mėnesius drebino visuotiniai protestai, kuriuos išprovokavo 22 metų Mahsos Amini, kurią moralės policija sulaikė už tai, kad ji tariamai pažeidė griežtą šalies aprangos kodą, mirtis.
Šios demonstracijos peraugo į raginimus nuversti valdančiąją dvasininkiją ir tapo vienu didžiausių iššūkių keturis dešimtmečius trunkančiam jų viešpatavimui.
Šie protestai iš esmės nurimo po to, kai valdžios institucijos pradėjo griežtą susidorojimą, per kurį žuvo daugiau kaip 500 protestuotojų ir beveik 20 000 buvo sulaikyti.
Praėjusį mėnesį Irano gatvėse vėl pradėjo patruliuoti moralės policija, atnaujinusi kampaniją, skirtą priversti moteris dėvėti privalomą galvos apdangalą.
Kandidatai į 290 vietų parlamentą per savaitę turi iš anksto užsiregistruoti internetu – tai pirmasis žingsnis kelis mėnesius truksiančiame procese. Galiausiai visus juos turi patvirtinti Gvardijos taryba – 12 narių dvasininkų institucija, kurios pusę narių tiesiogiai skiria aukščiausiasis šalies lyderis.
Prieš 2020 metų rinkimus buvo diskvalifikuota daugiau kaip 7 000 pretendentų – maždaug pusė bandžiusiųjų iškelti savo kandidatūras. Tais metais rinkėjų aktyvumas buvo mažiausias nuo 1979-ųjų – balsavo vos 42 proc. tokią teisę turinčių asmenų.
Iranas atsidūrė sunkioje ekonominėje krizėje po to, kai 2018 metais JAV pasitraukė iš vadinamojo branduolinio susitarimo ir grąžino sankcijas Teheranui.
Sparčiai krito valiutos vertė, dėl to daugelis iraniečių neteko santaupų ir šalyje išaugo kainos. Analitikų teigimu, daugeliui žmonių stengiantis patenkinti būtiniausius poreikius, protestams ar politikai lieka nedaug energijos.
Irano vyriausybė, kuri iki JAV pasitraukimo laikėsi 2015 metų branduolinio susitarimo, dabar sparčiai vysto savo vykdomą branduolinę programą. Teheranas akivaizdžiai viršija susitarime nustatytus urano sodrinimo ir atsargų kaupimo apribojimus ir šiuo metu stato naują branduolinį objektą.
