ScanpixPasaulinių energijos išteklių tiekimo širdyje, strategiškai gyvybiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje, vyksta neįprasta karinė konfrontacija.
Iš vienos pusės – galingiausias pasaulyje Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų laivynas, iš kitos – Irano Islamo revoliucijos sargų korpuso (IRGC) valdomas vadinamasis „uodų laivynas“.
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas vienu metu gyrėsi, kad Irano laivynas guli „jūros dugne, visiškai sunaikintas“, realybė yra kur kas sudėtingesnė. Iranas, pasitelkdamas asimetrinio karo taktiką, sėkmingai trikdo laivybą ir laiko įkaitais pasaulines rinkas, pro kurias įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų, rašo "Financial Times".
Kas yra Irano „uodų laivynas“?
Irano „uodų laivyną“ sudaro nuo 500 iki 1000 nedidelių, itin greitų ir manevringų atakos valčių. Šie laivai yra išsislapstę urvuose, tuneliuose ir įlankose palei visą raižytą, ilgą pietinę Irano pakrantę. Gavę signalą, jie gali staiga išnirti ir veikti „spiečiaus“ principu, baugindami didesnius, bet lėtesnius laivus.
Ši taktika pradėta plėtoti dar devintajame dešimtmetyje, Irano ir Irako karo metu. Daugelis šių valčių yra gana paprastos, gaminamos vietoje ir lengvai pakeičiamos.
Tačiau laivyne yra ir kur kas pažangesnių modelių, tokių kaip „Seraj-1“ – britų greitaeigio lenktyninio katerio „Bladerunner 51“ kopija. Kartu su maždaug tūkstančiu dronų (įskaitant savižudžius aparatus) bei pakrantėse išdėstytomis raketų baterijomis, ši flotilė sukuria grėsmingą tinklą.
Konvencinio laivyno žlugimas – strateginė iliuzija
Svarbu atskirti oficialųjį Irano jūrų laivyną nuo IRGC pajėgų.
Tradicinis Irano laivynas buvo visiškai pasenęs, sudarytas iš kelių prieš pusę amžiaus įsigytų JAV gamybos korvečių ir neveikiančių rusiškų povandeninių laivų. Kaip pastebi RUSI instituto ekspertas Sidharthas Kaushalas, šio „paradinio“ laivyno sunaikinimas buvo techniškai teisingas faktas, bet strategiškai menkavertis. Tikroji galia slypi IRGC rankose, kuriam atsakomybė už Persijos įlanką perduota dar 2007 m.
Ekonominis spaudimas ir psichologinis karas
Tikrasis „uodų laivyno“ tikslas nėra stoti į atvirą mūšį su JAV karo laivais – tam jie tiesiog neturi pakankamos ugnies galios.
Jų strategija remiasi psichologiniu spaudimu. Ekspertas Joshua Tallisas pabrėžia, kad bet koks objektas, skriejantis link laivo, kelia realų pavojų jūreiviams. Iranui nereikia atakuoti ar nuskandinti kiekvieno laivo; pakanka sukurti nuolatinę rizikos atmosferą. Tai drastiškai padidina laivybos draudimo įmokas ir atbaido prekybinius laivus.
JAV iššūkiai ir ilgalaikė perspektyva
JAV kariuomenė turi neabejotiną technologinį pranašumą.
Operacijos „Project Freedom“ metu JAV sraigtasparniai sėkmingai nuskandino kelias atakos valtis, kai šios išplaukė į atvirus vandenis. JAV pajėgų atstovai tai įvardijo kaip įrodymą, kad Irano pajėgumai yra sumenkę. Buvę JAV kariškiai atkreipia dėmesį į taktinę detalę: kuo toliau nuo kranto išplaukia valtys, tuo daugiau laiko JAV turi joms nusitaikyti ir sunaikinti.
Visgi, atlaikyti šią grėsmę ilguoju laikotarpiu JAV yra be galo brangu. Penktasis laivynas privalo skirti milžiniškus resursus nuolatinei prekybos kelių apsaugai, rizikuodamas atitraukti pajėgas iš kitų regionų.
Tuo tarpu Iranas, pasak analitikų, „turi geografiją savo pusėje“ ir yra pasirengęs šį sekinantį žaidimą žaisti ilgai, naudodamasis pigiomis priemonėmis prieš milijardus kainuojančią JAV karo mašiną.
