ScanpixIš sutrikdytų Lenkijos prezidento rinkimų kovos penktadienį pasitraukė pagrindinė opozicijos kandidatė, kurios populiarumas smarkiai smuko.
Centro liberalų kandidatė Malgorzata Kidawa-Blonska iš pagrindinės opozicijos partijos „Pilietinė platforma“ (PO) vienu metu buvo laikoma stipria kandidate, bet prarado beveik visą paramą paraginusi boikotuoti rinkimus, organizuojamus per koronaviruso pandemiją.
„Nedalyvausiu šiuose rinkimuose“, – parlamente žurnalistams sakė parlamento pirmininko pavaduotoja M. Kidawa-Blonska. „Esu atsakinga už savo reitingų smukimą, nes lenkai nežinojo, ar aš dalyvausiu rinkimuose, ar ne, bet man svarbiausia buvo rinkėjų sveikata, saugumas ir tai, kad Lenkija išliktų demokratija“, – pridūrė ji.
PO turėtų paskirti naują kandidatą varžytis su favoritu, dabartiniu prezidentu Andrzejumi Duda, ir keliais kitais pretendentais. Kaip galimi nauji kandidatai buvo minimi Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir buvęs užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Rinkimus iš pradžių ketinta surengti praėjusį sekmadienį, bet jie buvo atidėti šalyje įvedus suvaržymus dėl koronaviruso ir kilus politiniams ginčams dėl to, kaip ir kada surengti balsavimą. Nauja rinkimų data dar nepaskelbta, bet jie turėtų įvykti iki liepos pabaigos.
A. Duda, kurio penkerių metų kadencija baigsis rugpjūčio 6 dieną, perrinkimo siekia remiamas valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). Jis ilgą laiką yra favoritas, bet apklausos rodo, kad jis galbūt nebegali tikėtis pergalės pirmajame rate, lenkams pradedant jausti pandemijos sukeltą ekonomikos krizę.
Opozicinės partijos atmetė ankstesnius PiS vyriausybės planus dėl visuotinio balsavimo paštu per pandemiją, tvirtindamos, kad pagal konstituciją rinkimų taisyklės gali būti keičiamos likus bent šešiems mėnesiams iki rinkimų dienos. Jos taip pat tvirtina, jog neteisėta tai, kaip įtakingas PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis atidėjo gegužės 10-osios rinkimus. Tai buvo padaryta politine deklaracija.
Konstitucijos ekspertai sako, kad vyriausybė rinkimus gali atidėti tik paskelbdama nepaprastąją ar nelaimės padėtį. PiS administracija atsisako tai daryti nepaisydama beprecedenčio pandemijos socialinio ir ekonominio poveikio.
Dabar PiS nori, kad balsavimas vyktų birželio 28-ąją ar liepos pradžioje. Ši krizė kilo Europos Sąjungai seniai nerimaujant dėl demokratijos standartų Lenkijoje.
Europos Komisija yra pradėjusi keturias procedūras prieš PiS sumanytas teismų reformas, kurios, kaip teigiama, meta iššūkį demokratijai ir teisinei valstybei pakirsdamos teismų nepriklausomumą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
