PexelsIslandai šeštadienį balsuos visuotiniuose rinkimuose po ketverių beprecedentės kairiųjų ir dešiniųjų koalicijos, užbaigusios dešimtmetį trukusį neramų krizių ir skandalų laikotarpį, valdymo metų.
Tačiau analitikams sunku prognozuoti būsimos vyriausybės sudėtį, turint galvoje didelį valdžios siekiančių partijų skaičių ir faktą, kad kol kas nėra jokios potencialios koalicijos.
Ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir, kurios Kairiųjų žaliųjų judėjimas iki 2017 metų rinkimų nėra dirbęs vyriausybėje, siekia užsitikrinti naują mandatą esant kaip niekada anksčiau susiskaldžiusiam politiniam kraštovaizdžiui.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad rekordinis skaičius partijų – devynios – turėtų gauti vietų Altingu vadinamame parlamente, kuris pirmą kartą buvo sušauktas prieš beveik 1 100 metų.
Dėl to itin sunku prognozuoti, kurios partijos po rinkimų galiausiai formuos koaliciją.
Dabartinę koaliciją, turinčią 33 iš 63 vietų, sudaro konservatyvi Nepriklausomybės partija, centro dešinioji Pažangos partija bei Kairiųjų žaliųjų judėjimas.
Islandijoje, turinčioje 370 tūkst. gyventojų, tai tik antras kartas nuo 2008 metų, kai vyriausybė išdirbo iki galo visą ketverių metų kadenciją.
Islandams, kurių pasitikėjimą politikais sugriovė ilga virtinė skandalų, nuo 2007-ųjų iki 2017 metų teko penkiskart eiti prie balsadėžių.
„Ši vyriausybė buvo suformuota ne darant prielaidą, kad ji imsis socialinių pokyčių, bet veikiau siekiant skatinti sugyvenimo politiką šalyje, kurią ilgą laiką purtė suirutė“, – sakė Bivriosto universiteto politikos mokslų profesorius Eirikuras Bergmannas.
„Jokios aiškios alternatyvos“
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dabartinei koalicijai tikriausiai nepavyks užsitikrinti naujos kadencijos.
Visgi 45 metų K. Jakobsdottir yra labai populiari. Premjerė pelnė islandų pasitikėjimą savo principingumu, nuoširdumu ir valdymo stiliumi, grindžiamu konsensuso siekimu.
Ji taip pat giriama už COVID-19 krizės valdymą. Islandijoje nuo pandemijos pradžios užregistruoti tik 33 mirties nuo COVIDS-19 atvejai.
„Manau, ši vyriausybė dirbo gerai ir iš tiesų parodė, kas įmanoma politikoje“, – interviu naujienų agentūrai AFP šią savaitę sakė premjerė.
Tačiau jos koalicijai kartais koją kišo vidaus susiskaldymas. Nepriklausomybės partijos vadovas Bjarni Benediktssonas neslepia ambicijų po šių rinkimų užimti ministro pirmininko postą.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Nepriklausomybės partiją palaiko kiek daugiau nei 20 proc. rinkėjų. Prognozuojama, kad po šių rinkimų ji išliks didžiausia partija parlamente.
Buvęs premjeras B. Benediktssonas kilęs iš šeimos, ilgą laiką dominavusios dešiniajame politiniame sparne. Šiuo metu jis užima finansų ministro postą.
„Esu nusiteikęs optimistiškai, jaučiu palaikymą“, – sakė B. Benediktssonas anksčiau šią savaitę per rinkimų kampanijos mitingą.
Jis sakė esąs tikras, kad Nepriklausomybės partija bus „kitos vyriausybės ašis“.
Tačiau Nepriklausomybės partijai ant kulnų lipa dar penkios partijos, kurias, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, palaiko nuo 10 iki 15 proc. islandų.
Tai Kairiųjų žaliųjų judėjimas, Pažangos partija, Socialdemokratų aljansas, libertarinės pakraipos Piratų partija ir centro dešinioji Reformų partija.
„Nėra jokios aiškios alternatyvos šiai vyriausybei. Jei ji kris ir jie negalės toliau dirbti, naują koaliciją galės formuoti bet kas“, – sakė E. Bergmannas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
