Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 2 d.


KOSMOSAS
Istorinė Jungtinės Karalystės raketos misija baigėsi nesėkme
BNS
Scanpix
„Boeing 747“ su raketa kyla iš oro uosto.

Bandymas paleisti pirmąją raketą į orbitą iš Jungtinės Karalystės teritorijos antradienį baigėsi nesėkme, mokslininkams pranešant apie „anomaliją“ raketai artėjus prie tikslo.

Bendrovės „Virgin Orbit“ lėktuvas „Boeing 747“ su 21 metro raketa pakilo iš kosmodromo Kornvalyje, pietvakarių Anglijoje, 22 val. 2 min. vietos (0 val. 2 min. Lietuvos) laiku.

Tada raketa atsiskyrė nuo orlaivio ir, kaip planuota, užsidegė 10 000 km aukštyje virš Atlanto vandenyno į pietus nuo Airijos apie 23 val. 15 min. vietos (1 val. 15 min. Lietuvos) laiku.

Tačiau kai raketa turėjo įskrieti į orbitą ir paleisti devynis palydovus, „Virgin Orbit“ paskelbė keletą žinučių tviteryje: „Atrodo, kad turime anomaliją, dėl kurios negalime pasiekti orbitos. Vertiname informaciją.“

„Sužinoję daugiau, pašaliname savo ankstesnę tviterio žinutę apie orbitos pasiekimą. Kai galėsime, pasidalinsime daugiau informacijos“, – rašoma socialiniame tinkle „Twitter“.

Orlaivis, kaip planuota, grįžo į Kornvalio oro uostą, konsorciumą, kurį sudaro „Virgin Orbit“ ir JK kosmoso agentūra, Kornvalio Niukvėjaus oro uoste.

Paleidimas buvo pirmasis iš JK teritorijos. JK gaminami palydovai anksčiau turėjo būti siunčiami į orbitą per užsienio kosmodromus.

Jei misija būtų buvusi sėkminga, JK būtų tapusi viena iš devynių šalių, galinčių siųsti erdvėlaivius į Žemės orbitą.

„Prisijungti prie šio tikrai išskirtinio paleidimo šalių klubo yra labai svarbu, nes tai suteikia mums patiems prieigą prie kosmoso... tokios galimybės Jungtinėje Karalystėje dar niekada neturėjome“, – pirmadienį BBC televizijai sakė Kornvalio kosmodromo vadovė Melissa Thorpe.

Šimtai žmonių stebėjo paleidimą, pavadintą „Start Me Up“ pagal „Rolling Stones“ dainą.

Palydovai turėjo atlikti įvairias civilines ir gynybos funkcijas – nuo jūros stebėjimo, kad padėtų šalims aptikti neteisėtai migrantus gabenančius žmones, iki orų stebėjimo kosmose.

Kosmoso bazių skaičius Europoje pastaraisiais metais išaugo dėl kosmoso komercializavimo.

Ilgą laiką palydovus pirmiausia naudojo nacionalinės kosmoso agentūros institucinėms misijoms, tačiau dauguma Europos kosmodromų projektų dabar yra privataus sektoriaus iniciatyvos.

Atsiradus mažoms pradedančiosioms įmonėms, šiuolaikinėms technologijoms, dėl kurių mažėja ir raketos, ir palydovai, ir sparčiai didėjant palydovų taikymo sričių skaičiui, rinka smarkiai išaugo.

Tikimasi, kad 2022–2031 metais bus paleista apie 18 500 mažų palydovų, sveriančių mažiau nei 500 kilogramų, palyginti su 4 600 per praėjusį dešimtmetį.

2023 01 10 09:57
Spausdinti