Meniu
Prenumerata

penktadienis, gruodžio 9 d.


SUSITAIKYMAS
Italija ir Prancūzija pasirašė „istorinį“ susitarimą santykiams sutvirtinti
BNS
Scanpix
E. Macronas ir M. Draghi.

Prancūzija ir Italija penktadienį nubrėžė brūkšnį už pastarųjų metų nesutarimų ir pasirašė naują sutartį, sutvirtinsiančią santykius tarp dviejų Europos Sąjungos valstybių steigėjų, Bendrijai išgyvenant pokyčius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi pasirašė susitarimą Kvirinalo rūmuose – Italijos prezidento Sergio Mattarellos rezidencijoje Romoje.

Po pasirašymo ceremonijos abiejų valstybių oro pajėgos surengė akrobatinio skraidymo pasirodymą.

Per spaudos konferenciją abiejų didžiųjų Viduržemio jūros valstybių, siejamų istorinių, kultūrinių ir kalbinių ryšių, lyderiai akcentavo šalių artumą, taip pat jų bendrą įsipareigojimą ES projektui.

M. Draghi pareiškė, jog tai „istorinė akimirka“, turinti paspartinti Europos integracijos procesą.

E. Macronas savo ruožtu sakė, kad šia sutartimi įtvirtinama „gili draugystė“.

„ES valstybės steigėjos... Mes giname labiau integruotą, labiau demokratišką, labiau suverenią Europą“, – pridūrė jis.

Sutartis pasirašyta likus kelioms savaitėms iki Prancūzijos pirmininkavimo ES pradžios, Senajam žemynui išgyvenant pokyčius.

Netvarkingas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES ir Bendrijos liberalių demokratijų nesutarimai su rytinėmis kaimynėmis sukėlė įtampų bloke, kai jo de facto lyderė, „amžinąja kanclere“ vadinama Angela Merkel palieka Vokietijos politikos sceną po istorinių 16 valdymo metų.

Vadinamoji Kvirinalo sutartis apima įvairias sritis, pradedant užsienio, gynybos bei saugumo politika ir baigiant ekonomika, mokslu, kultūra ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu.

Prancūzijos prezidentas pažymėjo, kad šalių santykiuose būta „sudėtingų momentų“, tikriausiai turėdamas galvoje 2019 metų pradžios diplomatinę krizę, kurią išprovokavo tuometinės Italijos populistų vyriausybės vieša kritika E. Macronui.

Vėliau tais metais Italijoje pasikeitus vyriausybei įtampa atslūgo, o šių metų vasarį premjeru tapus buvusiam Europos centrinio banko vadovui M. Draghi, santykiai tarp Romos ir Paryžiaus suklestėjo.

M. Draghi padėkojo E. Macronui, kad Prancūzija išdavė Italijai kraštutinių kairiųjų „Raudonųjų brigadų“, terorizavusių Italiją 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose, buvusius narius. Šis klausimas ilgą laiką kėlė įtampą dvišaliuose santykiuose.

Italijoje taip pat seniai rusena pyktis dėl kilusio pojūčio, kad sąjungininkės Europoje paliko šalį vieną prieš dešimtis tūkstančių migrantų, kasmet pasiekiančių jos krantus iš Šiaurės Afrikos.

M. Draghi sakė, kad šalys sutarė, jog reikalinga bendra ES migracijos ir prieglobsčio politika.

Vėliau E. Macronas privačiai susitiko su popiežiumi Pranciškumi, Prancūzijos Katalikų Bažnyčią purtant skandalui dėl kunigų ir kitų dvasininkų vykdyto nepilnamečių lytinio išnaudojimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 11 26 14:09
Spausdinti